Kad ir kaip nemėgčiau stereotipų, vis dėlto nejučia kilsteliu antakį, pamačiusi, kaip dailus gėlininkas pasiraitojęs džinsinių marškinių rankoves dėlioja nuostabiausias puokštes iš ką tik nuskintų jurginų ir lauko žolių. „Pasaulis be gėlių – lyg meniu be deserto“, – kitą antakį kilsteli daug metų še...
