Tarptautiniai konfliktai ir jų užkulisiai atskleidžia svarbias tiesas apie valstybės saugumą, visuomenės vienybę ir institucijų veikimo svarbą. 2014 m. įvykiai Donecke ne tik išryškino geopolitines problemas, bet ir parodė, kad efektyvi jų prevencija privalo būti paremta materialine gyventojų gerove...
Algirdas Bartkus
112 straipsnių

Algirdas Bartkus – VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, Lietuvos respublikos ekonomikos mokslų daktaras.
Prieš svarstant, ar reikia reguliuoti ir kontroliuoti maisto kainas mūsų šalyje, pirmiausia reikėtų savęs paklausti: ar Lietuvoje tikrai yra problema, kurią būtina spręsti griežtu valdžios įsikišimu?
Prieš kelias savaites „Swedbank“ paskelbta apklausa parodė, kad pusė visų apklaustųjų respondentų save priskiria viduriniajai klasei. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, į rankas uždirbantys nuo 930 iki 2200 eurų, jau patenka į šią klasę. Tačiau kiek tikslus yra vi...
Dalis Lietuvos žmonių su ypatingu nerimu žvelgia į būsto įperkamumą šalyje, rodo tyrimai. O butų kainos didmiesčiuose nerodo kritimo ženklų. Kai kurie ekonomistai mano, kad to turbūt ir nebus.
Finansų ministerija numačiusi prie jau esamo trimečio plano dar labiau padidinti alkoholio ir tabako akcizus – taip siekiant papildyti Gynybos fondą. Ministerijos skaičiavimais, pakėlus šių gaminių akcizus, kitais metais tai padėtų papildomai surinkti 15,6 mln. eurų, o vėlesniais metais – atitinkama...
Nors šiuo metu palūkanų normų mažinimo klausimas kiek pritilo, tačiau laukiančiųjų skaičius, kada tai galų gale įvyks, tikėtina, ženkliai nepakito. Prognozių pateikiama pačių įvairiausių, tačiau kada iš tiesų joms lemta tapti realybe. Apie tai ir apskritai kokioje ekonominėje situacijoje yra Lietuva...
Nors šiuo metu palūkanų normų mažinimo klausimas kiek pritilo, tačiau laukiančiųjų skaičius, kada tai galų gale įvyks, tikėtina, ženkliai nepakito. Prognozių pateikiama pačių įvairiausių, tačiau kada iš tiesų joms lemta tapti realybe.
Ieškant papildomų lėšų gynybos biudžetui didinti, viešojoje erdvėje kalbama ne tik apie pagrindinių valstybės mokesčių didinimą, bet ir naujų mokesčių įvedimą. Vienas iš jų – cukraus mokestis. Skaičiuojama, kad apmokestinus cukrų, valstybės biudžetas pasipildytų maždaug 100 mln. eurų. Ar Lietuvai re...
Lietuva – viena daugiausiai laisvadienių turinčių Europos valstybių. Šalyje skaičiuojama 16 laisvų dienų, kai maksimalų 17-os laisvadienių skaičių turi vos kelios šalys narės. Nors dalis laisvų dienų sutampa su savaitgaliu, Lietuvoje vis grįžtama prie diskusijos, ar šių dienų skaičiaus nereikėtų sum...
Degalinių švieslentėse – pavasariui būdingi pokyčiai. Naftai nenumaldomai brangstant visus šiuos metus, dabar benzinas jau kainuoja daugiau nei dyzelinas. Nors pavasarį taip būna – šiemet pokyčiai vairuotojų džiuginti neturėtų. Plačiau apie tai buvo pasakojama LNK žiniose.
Parduotuvėse ir vėl nauja kainų kilimo banga, skelbia LNK žinios. Teigta, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį, palyginti su sausiu, brango 5 proc. arba 3 Eur. Reikšmingai pakilo pigiausių ryžių, silkių filė, juodosios arbatos, pigiausios virtos dešros ir bulvių kainos.
Maisto davinius keičia socialinės kortelės su pinigais: dalis nepasiturinčių gali likti už paramos ribos (2)
Ilgo galiojimo maisto paketus nepasiturintiems keičia kortelės su pinigais maistui. Tiesa, jas gaus ne visi, kam reikia, skelbia LNK žinios.
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija teikia įstatymo pataisas ir siekia įpareigoti Lietuvos finansų įstaigas išduodant būsto paskolas vartotojams siūlyti paskolas ne tik su kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanų normomis. Siūlomas pataisas Seimas svarstys pavasario sesijoje, o iki tol, apie...
2020-2023 metais Lietuvoje buvo pakeisti visų alkoholinių gėrimų akcizai. 2020 metais augo alkoholinių gėrimų gaminių pardavimai ir tai didino surenkamų akcizų sumas visose kategorijose. 2021 metais akcizai nebuvo keičiami, tad surenkamų akcizų pokyčiui įtakos turėjo tik pardavimų pasikeitimai. Nepa...
Prasta tarptautinės organizacijos prognozė Lietuvai įtikina ne visus, bet reaguoti būtina: išeiti į pensiją reikštų patekti į skurdą (3)
Dabartinis jaunimas, kai sulauks pensinio amžiaus, negaus nė trečdalio dabartinio atlyginimo – tokią niūrią senatvę Lietuvoje prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Tai – pats prasčiausias rezultatas iš visų 38 organizacijai priklausančių šalių. Vieni ekonomistai tok...
Pasigirstant kalboms, kad didesnių pajamų gynybai būtų galima surinkti pakeliant pridėtinės vertės mokestį (PVM), ekspertai tai vertina nevienareikšmiškai. Jų teigimu, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tai atsilieptų skausmingiau, tad geriau reikėtų tvarkyti kitus mokestinius netolygumus. Ekonomi...
2023 metais antstoliai kaip reikiant pakratė skolininkų pinigines – jie išieškojo ir kreditoriams sugrąžino daugiau nei ketvirtadalį milijonų eurų. Tiesa, pagrindinis kreditorius išlieka valstybė, kuri gyventojų skolas vadina skurdo skolomis. Apie tai buvo pasakojama LNK žiniose.
Perkamoji galia didės, bet problema gali likti: ketvirtadaliui nepritekliuje maistas per brangus (3)
Sukrėtimą patyrusios žmonių realiosios pajamos šiemet turėtų sustiprėti, su sąlyga, kad kainų augimo tempai nepagreitės, teigia ekonomistai. Tačiau daliai visuomenės grupių, tikėtina, situacija išliks sudėtinga ir reikalaus didesnio dėmesio iš valdžios, jau pažadėjusios daugiau kaip milijardą eurų g...
Euro zonoje numatytą infliacijos tikslą Lietuva turėtų pasiekti po pusmečio, o pats valiutos blokas šio rezultato sulauks dar vėliau, prognozuoja dalis ekonomistų. Todėl bazinių palūkanų normų mažinimas nebus greitas, o tai reiškia, jog ir paskolų našta gyventojams dar kurį laiką nelengvės.
Gyventojų pajamų didinimui biudžete numatyti šimtai milijonų, tačiau palūkanos nemažėja, energijos ir maisto kainos vis dar aukštos, o šalies ekonomikai pranašaujamas tik kuklus augimas. Kam 2024-ieji bus palankūs? Ar turėsime taupyti labiau? Kur lietuvių išlaidos vis dar per didelės?