Amalas

Rudenį, kai medžiai ima mesti lapus, juose galima pastebėti neįprastus rutulio formos šakų rezginius. Tai nėra to paties medžio darinys, o jau visai kitas augalas – parazitas, kuris gali nualinti net stipriausius lapuočius. Išnaikinti juos beveik neįmanoma.

Žiemos metu, kai medžiai neturi lapų, jų šakose galima išvysti neįprastus darinius, kuriuos žmonės neretai klaidingai palaiko varnų lizdais ar medžio vėžiu. Tačiau tai iš tiesų yra medžio parazitas, kuris naudoja jo gyvybines medžiagas, kol ilgainiui jį nualina. Gamtininkė pasakė, kokius medžius jie...

Rudenį medžiams numetus lapus, juose itin išryškėja keisti dariniai – lyg vis dar žaliuojantys krūmeliai. Jie tikrai nėra to medžio, ant kurio auga, dalis, o visiškai kitas augalas. Pastebima, kad šie parazitiniai medžius ilgainiui nualinantys augalai Lietuvoje sparčiai plinta ir net gali įsisukti į...

Žaibais besitrankantis vienas pagrindinių senovės lietuvių dievų Perkūnas jau seniai peržengė mitologijos ribas. Patys to nepastebėdami kasdien minime kalboje, o jo vardu pavadinto įspūdingo gamtos reiškinio tiek pat bijome, kiek ir žavimės. Mokslininkai ir tie iki šiol nėra iki galo ištyrę Perkūno ...

Daugeliui Lietuvos gyventojų ant medžių šakų teko matyti susuktą žalią lapų kamuolį. Nežinantiems, kas tai per darinys, toks vaizdas yra tikra egzotika, o tuos, kurie atpažįsta, kad tai – amalas, aplanko dvejopos mintys: palikti ar naikinti? GRYNAS.lt aiškinasi, kokiomis savybėms pasižymi amalas, ki...

Apie žmogaus charakterį labai daug detalių atskleidžia gėlės. Koks jūsų augalas yra pagal gimimo datą? Sužinokite daugiau apie save ir mylimą žmogų.

Daugelis esame pastebėję įvairiuose medžiuose augančius rutuliškus žiemą vasarą žaliuojančius augalus. Tai amalas. Jį galima vadinti naudingu parazitu, kuris naudojasi medžio šeimininko mineralinėmis medžiagomis, tačiau pačiam medžiui labai nekenkia. O ką mes apie amalus žinome?

Amalas yra vienas plačiausiai vartojamų augalų sergant onkologinėmis ligomis, tačiau tradicinėje medicinoje šio gydymo nauda vertinama skeptiškai. Manoma, kad amalas turi imuninę sistemą moduliuojančių ir auglio augimą stabdančių savybių.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, dar apie 80 tūkst. šiuo metu serga įvairiomis onkologinėmis ligomis, o net 20 proc. visų mirčių – nuo vėžinių susirgimų. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys.

Vergilijaus „Eneidoje“ Enėjas naudojo amalą, kaip „auksinę šakelę“, turinčią stebuklingų galių. Europoje daug kur buvo  tikima, kad amalas pradeda augti žaibui trenkus į medį. Tai tiktų augalui, kuris auga tarp žemės ir dangaus.

Daugeliui žinoma tradicija, kai per šv. Kalėdas po amalu bučiuojasi įsimylėjėlių porelės. Bet ar daug žinančių, jog šis augalas gali palengvinti sergančiųjų vėžiu gyvenimą?

Paprastasis amalas yra parazitinis daugiametis augalas, aptinkamas išskirtinai Pietų Lietuvoje (Druskininkų, Alytaus, Merkinės, Lazdijų ir kitų miestų apylinkėse). Jis paprastai įsikuria ant įvairių lapuočių, pavyzdžiui, beržų, tuopų, klevų, ąžuolų, gluosnių, kriaušių, obelų, alksnių šakų. Rečiau ap...