asteroidas

2024 YR4 gali trenktis į Mėnulį. Asteroidas 2024 YR4, aptiktas pernai gruodį, kurį laiką, atrodė, kėlė grėsmę Žemei. Vienu metu buvo skaičiuojama net 3 proc. tikimybė, kad 2032-ųjų gruodį jis gali pataikyti į mūsų planetą.

Jameso Webbo kosminis teleskopas pirmą kartą prieš pavojingą priartėjimą 2032 m. užfiksavo netoli Žemės esantį asteroidą 2024 YR4. Teleskopas patvirtino, kad Žemė yra saugi, tačiau padidėjo tikimybė, kad jis gali atsitrenkti į Mėnulį.

Kasdien į Žemę nukrenta daugybė meteoritų. Dauguma jų yra mažyčiai ir niekad neaptinkami, bet kai kurie sukelia didelius ugnies kamuolius, kurie padeda rasti ir krituolį.

NASA ir ESA pateikė naujausius duomenis dėl asteroido 2024 YR4 susidūrimo su Žeme 2032 metų gruodžio 22 dieną.

Po to, kai savaitės pradžioje NASA paskelbė, kad asteroido 2024 YR4 susidūrimo su Žeme tikimybė yra net 3,1 proc., mokslininkai netrukus atliko papildomus tyrimus.

Remiantis naujausiais NASA duomenimis, asteroido 2024 YR4 susidūrimo su Žeme tikimybė išaugo iki 1 iš 32.

2017 ir 2019 metais mokslininkai aptiko pro Saulės sistemą skriejančius tarpžvaigždinius objektus – kūnus, kurie tikrai atkeliavo iš kitų planetinių sistemų. Tai kometa C/2019 Q4 (Borisov) ir asteroidas ’Oumuamua.

Asteroidas, kodiniu pavadinimu 2024 YR4, su Žeme gali susidurti 2032 metų gruodžio 22 dieną, praneša NASA. Sausio pabaigoje buvo pranešta, kad preliminariais skaičiavimais, susidūrimo tikimybė yra 1 iš 83, arba – 1,2 proc. Tačiau dabar mokslininkai perskaičiavo trajektorijos duomenis ir tikimybę pad...

Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio banga.

Gerai žinome, kad vandenį, ar bent didžiąją jo dalį, į Žemę atnešė asteroidai ir kometos. Manoma, kad mažųjų kūnų smūgiai Žemėje pasėjo ir įvairių organinių junginių, įskaitant gyvybei būtinus, pavyzdžiui aminorūgštis. Meteorituose jų tikrai randama, bet negalime būti tikri, ar šie junginiai juose b...

Pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardu pavadintas asteroidas Skarga. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai dr. Kazimieras Černis ir dr. Justas Zdanavičius VU Molėtų astronomijos observatorijoje.

Naujai atrastas asteroidas kodiniu pavadinimu 2024 YR4 su Žeme gali susidurti 2032 metų gruodžio 22 dieną. Preliminariais skaičiavimais, susidūrimo tikimybė yra 1 iš 83, praneša NASA.

Didelis asteroidas priartėjo prie Žemės arčiausiai per 100 metų. Artimiausiomis dienomis jis bus taip arti Žemės, kad galėsite jį stebėti naudodamiesi žiūronais.

Astronomai pastebėjo 70 cm asteroidą likus kelioms valandoms iki jo smūgio į atmosferą virš šiaurės Sibiro – danguje susidarė ugnies kamuolys.

Astronomai pastebėjo 70 cm asteroidą likus kelioms valandoms iki jo smūgio į atmosferą virš šiaurės Sibiro – danguje susidarė ugnies kamuolys.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ekstremalias situacijas, susijusias su klimato kaita – liūtys, sukeliančios pražūtingus potvynius, sausros, kurios baigiasi gaisrais, sunaikinančiais dešimtis tūkstančių hektarų miškų ir t. t.

Žemės atmosferoje netoli Kalifornijos pakrantės sudegė maždaug 1-2 metro skresmens asteroidas.

Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų – Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų – bent dešimtys tūkstančių, o gal ir milijonų. Tai – ne graikų ar r...

Detalūs 66 milijonų metų senumo Nadiro kraterio vaizdai suteikia naujų įžvalgų apie katastrofiškus asteroidų smūgius – jose matyti didelė žala ir geologiniai pokyčiai, įskaitant didžiulį cunamį. Tyrimas publikuotas žurnale „Communications Earth & Environment“

Ketvirtadienį, spalio 24 dieną, keturi „potencialiai pavojingi“ asteroidai, kurių skersmuo yra nuo 30 iki 180 metrų, vienas po kito pralėks sąlyginai netoli Žemės. Remiantis NASA, visi kosminiai objektai, praskriejantys pro Žemės orbitą arčiau nei 7,5 mln. km yra laikomi potencialiai pavojingais.