225 straipsnių
Asteroidas – nedidelis Saulės sistemos kūnas, dar vadinamas mažąja planeta.
Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų – Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų – bent dešimtys tūkstančių, o gal ir milijonų. Tai – ne graikų ar r...
Detalūs 66 milijonų metų senumo Nadiro kraterio vaizdai suteikia naujų įžvalgų apie katastrofiškus asteroidų smūgius – jose matyti didelė žala ir geologiniai pokyčiai, įskaitant didžiulį cunamį. Tyrimas publikuotas žurnale „Communications Earth & Environment“
Ketvirtadienį, spalio 24 dieną, keturi „potencialiai pavojingi“ asteroidai, kurių skersmuo yra nuo 30 iki 180 metrų, vienas po kito pralėks sąlyginai netoli Žemės. Remiantis NASA, visi kosminiai objektai, praskriejantys pro Žemės orbitą arčiau nei 7,5 mln. km yra laikomi potencialiai pavojingais.
Mėnesio pabaigoje Žemė pasigaus antrą palydovą. Tai gali skambėti keistai ir netikėtai, bet iš tiesų tokie įvykiai nutinka ganėtinai reguliariai.
Yra nedidelė rizika, kad asteroidas „Apofis“, dar vadinamas „Chaoso dievu“, 2029 metais gali atsitrenkti į mūsų planetą, teigiama naujojo tyrimo rezultatuose.
Žmonija dangų stebi įvairiais teleskopais ir aplink Žemę skriejančius dangaus kūnus žino gana gerai, todėl asteroidas retai kada mus nustebina. Tačiau būtent taip nutiko vakar vakare danguje virš Filipinų. Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai jis buvo aptiktas asteroidas 2024 RW1, jis sudegė suk...
Praėjusio sekmadienį, rugpjūčio 25 dienos ryte, danguje virš Pietų Afrikos Respublikos Šv. Pranciškaus įlankos žmonės užfiksavo neįtikėtiną reginį – dangų nutvieskė dideliu greičiu skriejantys ir degantys objektai. Maždaug apie 9 val. ryte vietos laiku žmonės išgirdo trenksmą ir žemės drebėjimą.
Prieš dvejus metus NASA išbandė planetos gynybos nuo asteroidų priemonę – smūgį greitu zondu į asteroidą. Taikiniu pasirinktas Žemei tikrai pavojaus nekeliantis Dimorphos, kuris sukasi orbita aplink didesnį Didymos. Smūgio metu asteroido orbita sutrumpėjo daugiau nei pusvalandžiu, nuo beveik 12 vala...
Žemės orbita yra beveik tikslus apskritimas – didžiausias ir mažiausias nuotolis nuo Saulės skiriasi tik maždaug trim procentais. Kitos Saulės sistemos planetos irgi juda panašiai apvaliai, tačiau kitų žvaigždžių planetos kartais turi gerokai ištęstas orbitas.
2017 metais pro Saulės sistemą praskriejo 1I/`Oumuamua – pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas. Po poros metų aptiktas dar vienas. Visgi įvairūs teoriniai skaičiavimai rodo, kad panašių mažų kūnų pro Saulės sistemą kiekvienu momentu lekia tūkstančiai, tiesiog aptikti juos labai sudėtinga.
Mėnulio paviršiuje keliose vietose nufotografuotos duobės, kurios atrodo kaip kiaurymės, atsiveriančios į dideles ertmes po paviršiumi.
Mėnulis neturi tektoninių plokščių, vandens ar atmosferos, todėl krateriai jo paviršiuje beveik nenyksta. Kai kur galima pamatyti kone keturių milijardų metų amžiaus darinius, kuriuos paliko ankstyvojoje Saulės sistemoje laksčiusių asteroidų smūgiai.
Kiekvieną planetą ar palydovą nuolatos bombarduoja mažesni kosminiai kūnai. Dažniausiai tai yra tarpplanetinės dulkės – to net ir bombardavimu nelabai pavadinsi. Bet pasitaiko ir didesnių.
Pernai rugsėjį NASA zondas Osiris-Rex į Žemę pargabeno asteroido Bennu uolienų mėginį. Dabar paskelbti pirmieji 120 gramų uolienų granulių analizės rezultatai. Daugelis jų savybių atitinka tai, ko mokslininkai ir tikėjosi.
Centrinėje ir Pietų Amerikoje suakmenėjusių sėklų ieškoję mokslininkai netikėtai aptiko vynuogių sėklų fosilijų, kurioms yra nuo 60 iki 19 mln. metų. Manoma, kad vynuogės visoje planetoje galėjo paplisti po masinio rūšių išmirimo, vykusio prieš maždaug 66 mln. metų, kuomet į Žemę atsitrenkęs asteroi...
Pastarasis dešimtmetis pažėrė nemažai kosminių įvykių, praskriejančios kometos, astroidai, Saulės užtemimai, Saulės aktyvumo pikas, kurio metu dažnai matomos Šiaurės pašvaistės ir daugelis kitų. Tačiau netrukus galėsime pamatyti tai, kas buvo užfiksuota tik kažkada gūdžiais viduramžiais, – Šiaurės V...
Viena iš nedaugelio astronomų tyrimų sričių, turinti realią naudą visuomenei – galimai pavojingų asteroidų stebėjimai.
Skrydžiai į kitas planetas paprastai laikosi labai panašaus plano: pakilęs nuo Žemės ir atsiskyręs nuo raketos-nešėjos, erdvėlaivis įjungia variklius, kad pasiektų tinkamus kurso parametrus, ir tada juos išjungia ilgiems mėnesiams ar net metams.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris yra 2004 TQ77, suteikiamas vardas „Poczobut“, o asteroidui 2006 SE368 – vardas „Dziewulski“. Šiems asteroidams suteikti Vilniaus universiteto rektorių ir astronomų Martyno Počobuto ir Vladislavo Dzievulskio vardai.
Po penkerių metų, 2029-ųjų balandį, pro Žemę praskries asteroidas 99942 Apofis. Europos kosmoso agentūros duomenimis, šio asteroido skersmuo yra maždaug 375 metrai. Mažiausias atstumas tarp jo ir Žemės paviršiaus bus vos 30 tūkstančių kilometrų – mažiau, nei geostacionarių palydovų orbitos aukštis.
