astronomai

Astronomai pastebėjo 70 cm asteroidą likus kelioms valandoms iki jo smūgio į atmosferą virš šiaurės Sibiro – danguje susidarė ugnies kamuolys.

2017 metais pro Saulės sistemą praskriejo 1I/`Oumuamua – pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas. Po poros metų aptiktas dar vienas. Visgi įvairūs teoriniai skaičiavimai rodo, kad panašių mažų kūnų pro Saulės sistemą kiekvienu momentu lekia tūkstančiai, tiesiog aptikti juos labai sudėtinga.

Kaip teigiama pranešime, tolimų žvaigždžių, egzoplanetų, Visatos ir tamsiosios materijos tyrimams būtina turėti tikslius ryškumo parametrų ir atstumų duomenis. Žvelgiant iš Žemės žvaigždžių ryškumas kinta priklausomai nuo atstumo, žvaigždės tipo, gyvavimo stadijos.

Pastaruoju metu dažnai girdžiu save sakančią, kad mes gyvenam ypatingais laikais. Ypatingi dalykai vyksta su mumis, aplink mus, o tuo pačiu ir danguje. Aišku, sutiksiu ir su skeptikais, kurie, skaitydami šiuos žodžius, sakys, kad visi laikai yra ypatingi. Turbūt tai tiesa, turbūt viename iš savo pra...

2019 metų pabaigoje astronomų grupė atkreipė dėmesį į iš pažiūros niekuo neišsiskiriančią galaktiką, kodiniu pavadinimu SDSS1335+0728, esančią už 300 mln. šviesmečių Mergelės žvaigždyne. Nuo to laiko šią galaktiką tyrinėję astronomai tapo precedento neturinčio atvejo kosmoso stebėjimų istorijoje liu...

Daugiausiai uždirbančių profesijų sąraše smarkiai kilo skrydžių vadovai, švietimo srities vadovai, vidutiniškai uždirbantys daugiau kaip 5 tūkst. eurų „popieriuje“ arba pustrečio karto daugiau nei šalies vidurkis. Tačiau iš daugiausiai uždirbančiųjų grupės kol kas teko pasitraukti fizikams ir astron...

1952 metų liepos 19 dieną, netoli San Diego, Kalifornijoje, esančioje Palomaro observatorijoje buvo atlikta naktinio dangaus analizė, daugiausia dėmesio skiriant konkrečiai sričiai. Galybėje tos srities nuotraukų mokslininkai stengėsi įžiūrėti Saulės sistemos kūnus, tokius kaip asteroidai, kurie, pr...

1930 metais amerikietis astronomas Clyde`as Tombaugh atrado naują kūną Saulės sistemos pakraštyje. Netrukus šis kūnas pavadintas Plutonu ir įvardintas devintąja sistemos planeta. Daugiau nei pusšimtį metų atrodė, kad su Plutonu Saulės sistema ir baigiasi; 1978-aisiais atrastas jo palydovas Charonas,...

Supernovos, kaip taisyklė, sužimba netikėtai. Nors žvaigždžių evoliuciją suprantame vis geriau, kol kas prognozuoti jų sprogimus galime tik su tūkstančių metų ar ilgesne paklaida, taigi pasakyti, kuri žvaigždė kada sprogs supernova, praktiškai dar neįmanoma.

Astronomai nuolat ieško gyvybės požymių kitose Visatos vietose, o planeta K2-18 b kelia ypatingą susidomėjimą.

Bet kokios supernovos sprogimas – įspūdingas vaizdas. O jei tai dar ir naujo tipo supernova, tai ir kosmosą geriau pažinti padeda.

Astronomai pirmą – ir antrą – kartą užtikrintai aptiko juodąją bedugnę, kuri prarijo neutroninę žvaigždę. Tokie kataklizminiai įvykiai sukuria erdvėlaikio raibuluis, vadinamus gravitacinėmis bangomis, kurios iki detektorių Žemėje keliavo daugiau nei 900 milijonus šviesmečių.

Danguje pastebėję naują objektą, po savaitės astronomai nusprendė, kad tai kometa. Saulės sistemoje turime naują svečią – anksčiau nematytą kometą iš Oorto kometoidų debesies.

Šis paveikslėlis gali atrodyti kaip gana įprastas naktinio dangaus vaizdas, tačiau tai, į ką žiūrite, yra daug įdomiau nei tik spindinčios žvaigždės.

Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.

Astronomai pastebėjo tolimą galaktikų klasterį, kurio centre nebuvo tikėtinos supermasyvios juodosios skylės, nepaisant to, kad jos masė turėtų būti kažkur nuo trijų iki 100 milijardų kartų didesnė už Saulės masę.

Gali būti, kad mokslininkams pirmą kartą pavyko aptikti radijo signalų, sklindančių iš aplink tolimą žvaigždę skriejančios planetos. Naująją studiją atlikę astronomai naudojo Nyderlanduose esantį radioteleskopą ir tyrinėjo tris žvaigždes, savo sistemose turinčias egzoplanetų.

Šiais metais astronomai pranešė apie įspūdingą atradimą. Greitasis radijo pliūpsnis, pavadintas FRB 121102, ne tik kartojasi. Jis kartojasi pagal pastebimą ciklą.

Kosmose platybėse slepiasi daug neįprastų dalykų. Astronomai aptiko keturis blankius objektus, kurie, remiantis jų skleidžiamomis radijo bangomis, yra apvalaini, tačiau ryškesni kraštuose. Įdomu tai, kad šių objektų negalima priskirti jokiai dabartinei astronominei klasei.

Gravitacijos susietos struktūros gali būti neįsivaizduojamai didelės. Tad, nieko keisto, kad atrasta dar viena, daugiau nei pusę dangaus užimanti, Pietų Ašigalio siena.