21 straipsnių
Vis daugiau išankstinių indikatorių prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos stagnaciją netrukus pakeis atsigavimas. Vis dėlto, situacija skirtinguose sektoriuose smarkiai skiriasi, o pramonės sektorius ir toliau sunkiai laikosi, nepaisant gerėjančios ekonominės aplinkos. Panašu, kad šį kar...
Trišalę tarybą, kaip ir kasmet, virina klausimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio ateinantiems metams. Nors šalys (darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai) sutaria dėl MMA didinimo 2025 metams, bet nuo to diskusija nėra mažiau įkaitusi. Paradoksalu, kad ją kaitina tiek darbdavių, ti...
Paskolų turėtojai džiaugiasi bazinių palūkanų mažėjimu, tačiau jų karpymas nėra gera naujiena indėlininkams. Terminuoti indėliai jiems leido uždirbti iš santaupų ir pasipriešinti infliacijai. „Delfi“ kalbinti ekspertai paaiškina, ar jau vertėtų pamiršti šią taupymo priemonę ir pateikia konkrečių grą...
Vakar Europos Centrinis Bankas sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3,75 procento. Ilgus mėnesius nekantriai laukėme, prognozavome, tikėjome, kad duotas startas bazinių palūkanų mažinimui įkvėps gyvasties ekonomikoje, ypač investicijų finansavimo planuose. Startas duotas, bet jausm...
Euro zonoje mažėja bazinės palūkanų normos. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė šį žingsnį pirmą kartą nuo 2019 metų. Priklausomai nuo tolesnių reguliuotojo sprendimų, keisis ir Lietuvos gyventojams aktualaus „Euribor“ dydis.
Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?
Gyventojams laukiant paskolų pigimo, o pramonei puoselėjant paklausos atsigavimo lūkesčius, Europos Centrinis Bankas ketvirtadienio posėdyje spręs dėl bazinių palūkanų normų. „Delfi“ kalbinti ekspertai mano, kad tai bus paskutinis susitikimas, kuriame euro zonos reguliuotojas paliks nepakeistas jau ...
Jau pusmetį euro zonoje laikosi aukštas palūkanų normų lygis, tačiau beveik neabejojama, kad reguliuotojas ketvirtadienį dar nekeis šio savo kurso. Ekonomistų teigimu, nors infliacijos tempas stabilizuojasi, Europos Centrinis Bankas laukia išsamių darbo užmokesčio rodiklių, o palūkanų kreivė žemyn p...
Būsto paskolų palūkanos Lietuvoje išlieka aukščiausios euro zonoje, politikos formuotojams jau kurį laiką svarstant, kaip palengvinti gyventojams tenkančią paskolų aptarnavimo naštą, o Europos namų ūkiams ir verslui viltingai žvelgiant į 2024 metus, kai centriniai bankai gali sumažinti bazines palūk...
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų, taip pakartodamas kolegų už Atlanto sprendimus. Euro zonos reguliuotojas kartu sumažino valiutos bloko ekonomikos augimo bei infliacijos prognozes ir pažymėjo, kad nors kainų augimas lėtėja, bet gali vėl paspartėti.
Paskolų turėtojams aktualus rodiklis „Euribor“ šiuo metu mažėja, suteikdamas viltį, kad lengvės ir palūkanų našta. Tačiau ekonomistų vertinimu, rinkos kol kas pernelyg optimistiškai žvelgia į bazinių palūkanų mažinimo perspektyvą.
Rinkoms tikintis, kad bazinės palūkanų normos euro zonoje mažės kitų metų liepą, Lietuvos banko vadovas siūlo neskubinti įvykių, bet pažymi, jog dešimtą kartą iš eilės padidintos palūkanos sukelia labai stiprų „ribojantį poveikį“ infliacijai ir jas reikia išlaikyti tiek, kiek reikės sugrąžinant kain...
Šešių mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ kirto 4 proc. ribą, ties kuria svyravo pastaruosius mėnesius. Kartu su kredito įstaigų marža ji sudaro paskolų aptarnavimo kainą. Dalis ekonomistų mato didelę tikimybę, kad jau pasiekta „Euribor“ riba ir paskolų turėtojai kitąmet turėtų sula...
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį padidino visas tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Jos sieks 4–4,75 proc. Tai dešimtas pakėlimas iš eilės per daugiau nei metus, euro zonos reguliuotojui kovojant su infliacija ir mėginant ją sugrąžinti prie tikslinio 2 proc. lygio.
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį spręs dėl bazinių palūkanų normų. Rinkų ir analitikų nuomonės išsiskiria, ar euro zonos reguliuotojas ryšis dešimtą kartą iš eilės didinti palūkanas. Sutariama, kad jų mažinimas turėtų įvykti kitąmet, o su juo – ir laipsniškas paskolų naštos mažėjimas gyventoja...
Kaip viskas pasikeitė per dvejus metus. 2021 metais, kai Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje palūkanų normos buvo artimos nuliui, o euro zonoje ir Japonijoje – šiek tiek neigiamos, tvyrojo sutarimas, kad jos išliks žemos neribotą laiką. Neįtikėtina, bet dar 2022 metų sausio mėnesį tikimy...
Tikrai, o kodėl gi ne? Juk akivaizdu, kad didžiąją dvejus metus numatomo apmokestinti komercinių bankų pelno dalį ant savo pečių suneš ne kokie nors mistiniai kaukai, o eiliniai, dažniausiai ilgalaikes paskolas pirmojo būsto įsigijimui paėmę šalies gyventojai.
Rinkos infliacijos rizikos rodikliai Europoje išbando rekordines aukštumas ir kelia iššūkį Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnams, kurie įdėmiai stebi besibaigiantį istorinį griežtinimo ciklą.
Nepaisydami naujausių požymių, kad infliacijos spaudimas atslūgsta, ekonomistai ir toliau prognozuoja, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) ateinantį mėnesį dar vieną – paskutinį – kartą padidins palūkanų normas.
Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas i...
