18 straipsnių
Dėlės – žieduotųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasė. Lietuvoje gyvena apie 20 dėlių rūšių. Dėlės veisiasi gėluose, lėtai tekančiuose vandens telkiniuose.
Medicininės dėlės, įrašytos į Raudonąją knygą, yra naudojamos gydymui. Kitų rūšių dėlės, įsisiurbusios į žmonių odą, gali užkrėsti, tad jas reikia greitai pašalinti - dėlę galima apibarstyti druska ir ji atšoks, o žaizdą reikia dezinfekuoti.
Sodyboje prie nedidelio vandens telkinio atostogavusi vilniečių šeima patyrė kvapą gniaužiantį išgąsčio epizodą. Didesniems vaikams maudantis ir šokinėjant nuo lieptelio, plaukti nemokantis keturmetis sūnus ilgą laiką mirko pakrantėje. Prisikvietęs vaikus prie pietų stalo tėtis pastebėjo mažylio rie...
Galima išprotėti vien nuo vaizdo, bet kai kuriems žmonėms šios dėlės nė kiek nebaisios. Kai kurie drąsuoliai jos augina namuose ir net maitina savo krauju.
Vos tik nutirpus sniegui ir upeliams bei upėms išsiliejus iš krantų, sustiprėjusi upių tėkmė pradeda skalauti ir plukdyti įvairius gyvius. Nuo vandens žolių į upę patenka apsiuvos, iš pakrantės žvirgždo vanduo išskalauja įvairias dėles bei kitus vandens gyvius, iš dumblėtų ruožų srovė išplauna „krok...
Jau 20 metų savo darbo praktikoje gydytoja terapeutė Vanda Kramarauskienė naudoja dėles ir tikina, jog geresnio gydymo būdo nėra.
Visi žvejai sutiktų, kad gyvūninės kilmės masalai - vieni veiksmingiausių žūklėje. Todėl Kablys.lt bičiuliai, tinklaraštis gowild.lt, pateikia visą jų sąrašą. Kokius iš jų rinktis - spręsti jums.
Kraują siurbiančių dėlių naudojimas medicininiais tikslais gali priminti Viduramžių laikus.
Žiema pastaraisiais metais neskuba vandens telkinių sukaustyti ledu, tad pagaliau prasidėjęs upėtakių žūklės sezonas didelei daliai meškeriotojų tampa tikru išganymu, leidžiančiu pagaliau ištrūkti pažvejoti. Tačiau pirmosios upėtakių sezono žūklės retai būna lengvos ir rezultatyvios.
Lynas (lot. Tinca tinca, angl. Tench, vok. Schleie) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Geriausiai kimba rugpjūčio mėn. Neršia birželio, liepos mėn.
Jei tradicinė medicina neduoda lauktų rezultatų, kartais imamasi alternatyvių gydymo būdų. Populiarėja žolelių preparatai, arbatos, o kai kurie griebiasi ir kadaise mūsų senolių naudotų gydymo būdų. Vienas jų – gydymas dėlėmis. Ar šių kirmėlių „terapija“ tikrai galima išgydyti visas ligas?
Lietuva yra įdomus kraštas. Sako, kad drąsių žmonių kraštas. Ir išties – bent keletas net dabartinių ministrų vos ne reguliariai savo pašlijusią sveikatą taiso dėlių pagalba, o vat šio seniai mokslininkų pagrįsto gydymo būdo formaliai įteisinti.. valios nepakanka.
Vieniems gydymas dėlėmis siejasi su egzotiška senolių išmintimi, nelaimingais pasiplaukiojimais ežere, o tik nedaugeliui dėlės – vaistas, kurio griebiamasi vos susirgus. Tačiau gydymu dėlėmis užsiimantys specialistai tvirtina, kad ir kokie gajūs mitai pina šį gydymo metodą, vis daugiau žmonių, išgir...
Ežerų pakrantėse jau knibžda dėlių. Nors dauguma žino, kad dėlės yra naudingos ir gydo, tačiau tikrai ne visos jų rūšys. Todėl specialistai perspėja būti atsargiems ir pataria, ko su savimi turėti gamtoje, kad dėlių įsisiurbimas nebūtų baisus.
Iš kelionės po Pietryčių Aziją grįžusi moteris aptiko jau mėnesį jos nosyje gyvenančią 7,5 cm dėlę.
Ledinį skysto azoto pragarą (-196°C) yra ištvėrusios tik dvi gyvūnų rūšys – vandens meškutės ir vienos vaisinių muselių (drozofilų) rūšies lervos. Tiesa, jos skystame azote ištvėrė tik 1 val. O štai šiltų Azijos kraštų dėlė Ozobranchus jantseanus skystame azote, į kurį pamerktos rožės dūžta it krišt...
Norintys išvengti nemalonių pojūčių dėl dėlių įkandimo, turėtų jas nusiimti laiku, tačiau jei dėlė ir įkando, baimintis nėra ko.
Kraujasiurbiai gali kelti ne tik šleikštulį. Specialistai tikina, kad verta įveikti pirmojo karto baimę vien dėl dėlių terapijos teikiamo poveikio.
