48 straipsnių
Eva Tombak - rašytoja, jogos praktikė, buvusi žurnalų „Ieva” ir „Cosmopolitan” leidėja.
Paskutinė rašytojos išleista knyga apie amžėjimą „Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senėjimą”. E. Tombak rašo tekstus Delfi apie senėjimo ir visuomenėje diskusijų keliančiomis temomis kaip eutanazija, senatvės ligos, senolių priežiūra, sveikatos apsauga.
E. Tombak, baigusi žurnalistikos studijas, ilgus metus sukosi žiniasklaidos versle. Vėliau su vyru buvo išvykusi gyventi į Australiją, kurioje bandė kurti verslą. Po kurio laiko sugrįžo į Lietuvą.
Šiuo metu veda jogos praktikas, organizuoja stovyklas sąmoningumo tema.
Interneto platybėse dažnai sklando citata „Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas – galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, kad viskas yra stebuklas.“ Frazė priskiriama Albertui Einšteinui, tačiau citatų autorystės „policija“ teigia, kad tai nėra faktas. Kategoriška citatos konstrukcija – „yr...
Anksčiau maniau, kad zen posakis „Jei kelyje sutiksi Budą – užmušk jį“, reiškia kvietimą saugotis šarlatanų ir nukryžiuoti kiekvieną, kuris tvirtina esąs nušvitęs.
Man paauglei trisdešimtmečiai atrodė seni, o penkiasdešimtmečiai visiškos kriošenos. Amerikietis Ezekielis J. Emanuelis, būdamas penkiasdešimt penkerių, pareiškė, kad norėtų numirti sulaukęs septyniasdešimt penkerių. Jis nemato prasmės gyventi ilgiau, nes įsitikinęs, kad daugumai žmonių prasmingiaus...
Neskubėkite tvirtinti, kad mada ir karas yra nesuderinamos priešybės. Gyvenimas ir mirtis yra neatsiejamos sąvokos. Pasaulis nustotų suktis, jei gyvenimas sustingtų, žmonės neišlįstų iš slėptuvių, nesikeltų iš lovų ir vien drebintų kinkas po antklodėmis.
„O kuo aš čia dėta? – nustebau, kai studentė panoro mane pakalbinti jos magistriniam darbui apie feminizmo raidą Lietuvoje, – Aš nesu feministė.“
Kai manęs klausia, ar vis dar švenčiu gimtadienius, nustembu – negi mano amžiuje tai gėdingas užsiėmimas? Mėgavimosi gyvenimu svarbą apdainavo dar Horacijus. Senovės Romos poetas sakė: „gaudyk šią dieną, mažiau pasitikėk rytojumi“ (carpe diem quam minimum credula postero).
Mane prašau vadinti tiesiog vardu ir be titulų – „senjorė“, „ponia“ ar „gerbiamoji.“ Kai ūkininkas turguje į mane kreipiasi „panele“, aš ištirpstu ir būtinai kažką nuperku. Jei mane vadina „pensininke“, pirmą akimirką pasimetu, o tuomet kvatodama pripažįstu – „tiksliai, tai aš.“ Kai piktas komentato...
Paslaugos už ačiū manęs nedomina. Jau išmokau pamoką, kad nemokamas sūris paprastai būna pelėkautuose. Ir net jei dovanota paslauga nuoširdi, ji dažnai būna beprasmė, nes žmogus nesugeba vertinti to, ką gauna už dyką. Gyvenime viskas turi savo kainą ir turime būti pasiruošę ją mokėti.
Aš nelabai tolerantiškas žmogus. Padavėjui, kuris žioplinėja ir painioja užsakymus, aš nepalieku arbatpinigių. Bet elgčiausi kitaip, jei žinočiau, kad jis serga Alzheimeriu. O kaip jūs, ar eitumėte į restoraną, kuriame aptarnauja padavėjai su demencija?
Prieš dešimt metų bravūriškai skelbiau: „Man 50 plius ir man dzin.“ Dzin epocha baigėsi, kai blykstelėjo suvokimas, kad laiko atsargos senka. Nebėra kada filosofuoti apie laiką, kai reikia gazą spausti. Aš laiko nebijau – bijau nesuspėti paskui jį...
Aš nedarau prevencinių tyrimų, nes man neužtenka argumentų, kodėl turėčiau. Mano gyvenime problemų per akis, tai kam jų papildomai ieškoti? Aš renkuosi spręsti esamas, o ne tas, kurių simptomų nejaučiu ir galbūt niekada neturėsiu. Esu optimistė ir tikiuosi man skirtą laiką nugyventi, kaip tas šimtam...
Man ši žiema išskirtinė. Žiemoju Lietuvoje ir ramiai reaguoju, kai feisbuko draugai dalinasi nuotraukomis iš šiltų kraštų. Tačiau visą gyvenimą buvo kitaip.
Aš tarsi nesu buka, tačiau negaliu suprasti, kodėl žmonės žada – „aš tau paskambinsiu“, bet to nedaro ir kaltės nejaučia. Elgsenos ekspertai aiškina, kad „paskambinsiu“ niekuo neįpareigoja. Jei skambučio nesulaukiame, tai nereiškia, kad mus pamiršo. Ar negrįžtamai užsimetė popieriaus skiautelė su te...
„Mane glumina, kai girdžiu, kad jauni žmonės svajoja apie pensiją. Turbūt tai tie, kurie darbo nekenčia“, – sako rašytoja ir žurnalistė, jogos ir emocinio rašymo mokytoja Eva Tombak, gruodžio pradžioje išleidusi stereotipus apie amžėjimą griaunančią knygą „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėji...
Kas tiesia kelią į pragarą? Geriausi ketinimai. Teisė mirti gali greitai tapti pareiga mirti. Mano draugė turkė jogė Aysun (vardas pakeistas) savo vėžiu sergantį mylimąjį palydėjo į Šveicariją, kurioje nuo 1998 metų legalizuota pagalba nusižudant ir ją taiko organizacija „Dignitas.“ Aysun savo mylim...
Remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, knygoje „Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senatvę“ rašytoja Eva Tombak gvildena sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, mentalinės sveikatos, kartų santykių, finansinio stabilumo, jaunystės kulto temas. Su Delfi Plius skaitytojais dalijamės ištrauka iš ši...
Man buvo, yra ir, tikiuosi, visada bus svarbu, kaip jaučiuosi ir atrodau. O jei nebebus, vadinasi, aš pasenau. Savo užtrukusios mergystės saulėlydžiu (ištekėjau 26-erių metų, kas gūdžiais sovietų laikais reiškė būdama senmergė, o šiandien – piemenė), turėjau keletą kilogramų antsvorio, ilgus žirklių...
Dvi Lietuvos prodiuserių įmonės – „Fralita Films“ bei „In Script“ – gavo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės MEDIA finansavimą projektų mažųjų rinkinių vystymui. Šis finansavimas užtikrins nepriklausomiems prodiuseriams galimybę kurti kelis filmus ar serialus vienu metu, imtis ...
Remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, knygoje „Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senatvę“ rašytoja Eva Tombak gvildena sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, mentalinės sveikatos, kartų santykių, finansinio stabilumo, jaunystės kulto temas. Su Delfi Plius skaitytojais dalijamės ištrauka iš ši...
Eva Tombak pas mus į laidos „Kasdienybės herojai“ filmavimą atvyksta tiesiai iš spaustuvės – patikina, per didžiulę pūgą į ją skubėjusi vien tam, kad mums parodytų bent viršelio maketą – savo būsimos knygos, į kurią sudėjo daugybę medžiagos apie savo dabartinį gyvenimo etapą.
