Jojame mes dviese po nesibaigiančias prerijas, klausydami vėjų ūžimo, jame vos girdimo žmonių šnabždėjimo rengiant pasalas ir kojotų balsų artėjant nakčiai. Šią naktį, kaip ir kiekvieną iki šiol vos tik išėjau iš namų, miegosime su Džo po žvaigždėmis. Kartu užaugome, o jei pasiseks, kartu ir mirsime...
Gražina Montvydaitė
2 straipsnių
Kur keliauja mintys kai kūnas sustingęs ir nejudrus bando egzistuoti ir palaikyti keliautojo gyvybę? Ir kas tas pasakotojas, kuris kalba galvoje, regis, tavo paties balsu, bet visiškai nesuprantamus ir nežinomus dalykus? Pažvelgus pro langą – spokso. Tegul nebespokso. Devynių langų virtinė spokso į ...