19 straipsnių
Istorikai jau senokai nagrinėja ne vien valstybės institucijų dokumentus, ne vien istorinių asmenybių laiškus, dienoraščius, atsiminimus, ne vien materialius šaltinius, artefaktus, bet ir grožinę literatūrą. Tačiau ar gali istorikai kažkaip kitaip perskaityti fantastinę literatūrą? Ar istorikui svar...
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kultūros ir architektūros istorikai atlieka tyrimą apie gyvenamąją architektūrą sovietinėje Lietuvoje. Tyrinėjant gyvenamąją aplinką, atsiskleidžia kur kas įvairesnis architektūrinis paveikslas nei vien tik pilkieji miegamųjų rajonų daugiabučiai. Kokia buvo ...
Antrasis pasaulinis karas daugeliui Europos valstybių atnešė pražūtį ir suirutes, katastrofiško masto gyventojų žudynes ir išvarymus. Dėl savo naikinamųjų pasekmių jis išlieka svarbiausiu XX a. europinės atminties įvykiu, tačiau kartu yra ir tarptautinės politikos reiškinys, dėl kurio pamatinės inte...
Vilniaus universiteto istorija nėra vienalytė, ne visada vien sėkminga ir graži. Šiemet VU švenčia 440 metų jubiliejų – tai ilga institucijos istorija, bet universitetas ne vien vieta – tai žmonės – profesoriai, studentai, ir darbuotojai, kurie ir kuria Universitetą. Universitetui švenčiant jo sėkmę...
Šiandien diskutuojame apie didelius lietuviškosios emigracijos mastus, globalią Lietuvą ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, tačiau, ar tai naujas reiškinys mūsų istorijoje? Ar apskritai įmanoma papasakoti modernią Lietuvos istoriją nekalbant apie emigraciją? Kaip į šį reiškinį buvo reaguojama...
Karas – tai ne tik karinė ir politinė kova, ne tik generolų planai ir eilinių kareivių kančios, ne tik zvimbiančios kulkos ir mirtis mūšio lauke. Karas – tai visą visuomenę apimanti socialinė ir kultūrinė tragedija: karo metu suyra įprasta, normali kasdienio gyvenimo tvarka, keičiasi žmonių santykia...
Šiemet, prisimenant prieš 450 metų Vilniuje apsigyvenusius pirmuosius jėzuitus, paskelbti jubiliejiniai Jėzuitų misijos Lietuvoje metai. Vienas reikšmingiausių šios vienuolijos kūrinių – 440-ąjį gimtadienį ką tik atšventęs Vilniaus universitetas. Šia proga Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto K...
Tomas Vaiseta kalbasi su Alfredu Bumblausku, Gabrieliumi Liaudansku Svaru ir Edmundu Jakilaičiu.
Istorija – toks gudrus ir klastingas žodis, paleidžia mus pasivaikščioti iškart trimis kryptimis. Pirmas – tai žmonių gyvenamas ir jų kuriamas pasaulis. Antras, – to pasaulio tyrinėjimai, studijos, tampant šios srities profesionalais. Pagaliau trečias – pasakojimų apie žmogiškus dalykus ir reikalus,...
Kodėl Lietuvos kariuomenė 1940-ųjų birželį neatliko pagrindinės jai patikėtos funkcijos – ginti savo kraštą? Gal geriausias metas gynybai jau buvo praleistas ir bet koks pasipriešinimas buvo beviltiškas? O galbūt šalį užpuolė okupantas prieš kurį kariauti nesitikėta ir nesiruošta?
Sovietinė cenzūra neretai suvokiama itin siaura prasme, kaip tekstų braukymas ir informacijos ribojimas. Tačiau plačiąja prasme cenzūra sovietmečiu buvo bandymas sukurti tikrovės ideologinį pakaitalą - tai bandymas kurti melą, o ne vien siekis nuslėpti tiesą. Šalia to pridėjus norą disciplinuoti mąs...
Netiesa, kad istorikams rūpi tik praeitis. Istorikai gali pažinti praeitį ir nagrinėdami ateitį. Visas įmanomas ateitis, kurias kas nors kada nors pranašavo, planavo, išsvajojo ar susapnavo. Tokios pranašystės, planai, svajonės ar sapnai galėtų būti apibendrinti vienu žodžiu – vizijos, į kurias nusi...
Ar daugiakultūriškumas tampa madingu ir XXI amžiaus Lietuvoje? Kaip šiuolaikinę, globalią kultūrų įvairovę padeda suprasti istorijos pažinimas? Skirtingos tautinės bendruomenės kaip integrali bendro Lietuvos istorijos paveikslo dalis susilaukia vis daugiau dėmesio tarp istorikų, tačiau ar toks pasak...
Kunigaikščiai Radvilos – viena galingiausių ir žinomiausių giminių Lietuvos istorijoje. Jų valdos driekėsi nuo Biržų iki Olykos (dabartinė Ukraina), jie buvo įtakingi šalies politikos veikėjai ir kūrėjai, dosnūs fundatoriai. Turtingas, įspūdingas ir šios giminės palikimas. Viena tokių vietų – Radvil...
Kaip XXI amžiuje kultūros istorikai reaguoja į pasakymą, esą praeities tyrinėtojai yra lyg neturintys saiko kolekcionieriai be atodairos kaupiantys senienas – nežinia kokius ir nežinia kam reikalingus faktus apie praeitį? Kokiu būdu skęstančiam informacijos jūroje šiuolaikybės žmogui atsirinkti – ka...
Paprastai archeologija suvokiama kaip mokslas tiriantis priešistoriniais laikais egzistavusių bendruomenių materialųjį paveldą. Tačiau, pastarojo dešimtmečio archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje atskleidė kur kas platesnes šio mokslo tyrimų galimybes. Naujausių laikų konfliktų archeologija, nuo XX a...
Akivaizdu, kad istorikai tyrinėja praeitį, tačiau ar jiems tikrai turi rūpėti tik būtasis laikas? Ar galima kalbėti apie istoriją tariamąja nuosaka bei klausti, kaip ją būtų galėję pakeisti įvykiai, kurie niekuomet nenutiko, tačiau galėjo įvykti?
Istorija gimė Antikos pasaulyje, o žymiausi to meto praeities tyrinėtojai Herodotas ir Tukididas parodė, kad apie kažkada nutikusius įvykius galima mąstyti dviem skirtingais būdais. Vienam istorija visų pirma buvo pasakojimas, kitam – metodas nustatyti tiesą. Pastaroji takoskyra egzistavo daugiau ne...
Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944-1953) susilaukia ne tik gausių mokslinių tyrimų ir akademinių diskusijų, bet ir įvairiausių, kartais kontraversiškų, vertinimų platesnėje visuomenėje.
