Jolita Badarienė

Pernai atnaujinus širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, suvienodintas joje galinčių dalyvauti žmonių amžius – dabar joje dalyvauti kviečiami kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.

1 iš 10 žmonių, laukiančių eilėje pas kardiologą, išgirsta nerimą keliantį perspėjimą – ateityje gali susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje kasmet suserga ir miršta vis daugiau žmonių.

Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 4...

Tikriausiai kiekvienam bent kartą yra tekę susidurti su šalutiniu vaistų poveikiu arba nerimu, kad toks poveikis gali pasireikšti. Nors vaistai skiriami siekiant pagerinti žmogaus sveikatą ir gydyti tam tikras ligas, vis dėlto daugelis žmonių jaučia neigiamo vaistų poveikio baimę ypač tuomet, kai su...

Ar gali būti, kad mirtis yra pirmas ir paskutinis širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) simptomas? Tokį klausimą VUL Santaros klinikų konferencijoje uždavė gydytoja kardiologė, docentė Jolita Badarienė. Deja, atsakymas gali nuliūdinti – iš tiesų, taip būti tikrai gali.

Nors Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša daugiausiai gyvybių, vos kas antras (55 proc.) aukštą kraujo spaudimą bei padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turintis žmogus reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Kiti į tai žiūri pro pirštus – vaistus vartoja su pertra...

Jau daugelį metų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) Lietuvoje yra ne tik pagrindinė mirties priežastis, dėl kurios miršta 48,2 proc. visų mirusiųjų, bet ir pagrindinė ankstyvos mirties – žmonių iki 64-erių metų amžiaus priežastis. Kasdien dėl šių ligų miršta net 63 žmonės, kasmet – a...

Minėdami Pasaulinę arterinės hipertenzijos dieną, medikai stengiasi atkreipti gyventojų dėmesį į šią ligą. Registruodami širdies ir kraujagyslių ligų aukščiausius mirtingumo rodiklius, kurie itin susiję su nekontroliuojamu aukštu kraujospūdžiu, pacientai kviečiami rūpintis savo sveikata – žinoti sav...

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Higienos instituto statistika rodo, kad nuo jų ar jų komplikacijų miršta net iki 54 proc. šalies gyventojų.

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ar gydymą, dažnai girdima rekomendacija – kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, kad šis pasiektų normą. Vis dėlto ne visi žino, kad cholesterolio norma nėra visiems vienodas rodiklis, o priklauso nuo įvairių kriterijų ir sąlygų. Apie tai plač...

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, lietuviai skiria daug dėmesio cholesterolio kiekio kraujyje patikrai – net trys ketvirtadaliai žmonių tikrina cholesterolio kiekį. Vis dėlto net trečdalis nežino, kad svarbu išsitirti ne tik bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir atskiras jo dalis.

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra daugiau nei 56 proc. DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ VUL Santaros klinikų gydytoja-kardiologė docentė daktarė Jolita Badarienė teigia, kad 80 proc. susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis galima išvengti ar atitolinti jų pradžią. Kardio...

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra daugiau nei 56 proc. DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ VUL Santaros klinikų gydytoja-kardiologė docentė daktarė Jolita Badarienė teigia, kad 80 proc. susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis galima išvengti ar atitolinti jų pradžią. Kardio...

Pagal Higienos instituto duomenis, 2017 metais dėl kraujotakos ligų Lietuvos gyventojų mirė daugiausiai – daugiau nei 22 tūkstančiai. Iš mirties priežasčių pagal dažnumą, antroje vietoje – navikai, dėl kurių prieš dvejus metus mirė daugiau nei 7 tūkstančiai žmonių. Tai tris kartus mažiau nei dėl kra...