juodoji skylė

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras prielaidas, kaip tos kitos gyvybės formos galėtų atrodyti bei kokius technologinius pėdsakus galėtų palikti po savęs.

Japonijos, Taivano ir Princetono universiteto astronomai atrado 83 kvazarus, kuriems energiją tiekia supermasyvios juodosios skylės, susiformavusios tada, kai mūsų Visata tebuvo 5 procentų dabartinio savo amžiaus. Į kvazarų centre esančias supermasyvias juodąsias skyles krentančios medžiagos gravita...

Mokslininkai žengė dar žingsnį link eksperimentinio Hawkingo radiacijos egzistavimo patvirtinimo. Weizmanno mokslo instituto Rehovote, Izraelyje, tyrėjai pranešė sukūrę stimuliuotą Hawkingo spinduliavimą, naudodami įvykių horizonto analogą iš optinio pluošto.

Naujas tyrimas rodo, kad pernai astronomų stebėtas istorinis neutroninių žvaigždžių susidūrimas juodosios bedugnės tikriausiai nesukūrė, bent jau ne iš karto. Panašiau, kad neutroninių žvaigždžių susidūrimas sukūrė „hipermasyvų magnetarą“, tačiau tolesnis likimas yra visiškai neaiškus.

Higgso bozonas galėjo sulaikyti jauną visatą nuo virtimo juodosiomis skylėmis.

Dauguma, o gal ir visos, galaktikos centre turi supermasyvią juodąją skylę. Pastarųjų masės matuojamos milijonais-milijardais Saulės masių, bet sudaro tik nedidelę motininės galaktikos masės dalį. Įprastai galaktika už juodąją skylę masyvesnė 300-500 kartų.

Žvaigždė, priartėjusi pernelyg arti supermasyvios juodosios skylės, yra suardoma į gabalus. Dalis medžiagos pabėga tolyn, o dalis po truputį sukrenta į juodąją skylę ir paskleidžia savitą spinduliuotės signalą.

Prieš porą dienų internetuose vėl ėmė klaidžioti pranešimas, kaip „NASA pirmą kartą pamatė kažką išlendant iš juodosios skylės“.

Supermasyvios juodosios skylės dažniausiai randamos savo galaktikų centruose. Kartais, kai jos yra besijungiančiose galaktikose, gali būti ir ne centre, bet keliauti jo link.

Iš už juodosios skylės įvykių horizonto mūsų nepasiekia jokia informacija, išskyrus galbūt Hokingo spinduliuotę. Tad kaip galima nagrinėti, kas yra ten viduje?

Japonijos galingiausias rentgeno palydovas „Hitomi“ pasiklydo erdvėje visai netrukus, kai buvo paleistas. Tačiau nepaisant to, jis sugebėjo atsiųsti duomenų, padedančių geriau suprasti galaktikų spiečius, rašo engadget.com.

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai.

Nesvarbu, ką matote šioje nuotraukoje ir kaip kūrėjai įsivaizduoja juodąsias skyles, žmonės dar niekada nėra jų matę, rašo cnn.com.

Mėnesiniame „Royal Astronomical Society“ pranešime skelbiama apie juodojoje skylėje išmatuotus neįtikėtinai stiprius vėjus.

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose kartais išmeta čiurkšles. Čiurkšlė išsidriekia labai toli, tad ir matoma gali būti iš labai toli.

Leičesterio universiteto mokslininkas apskaičiavo, kad galaktikų centruose esančios juodosios skylės gali „augti“ tik tol, kol tampa sunkesnės už Saulę 50 milijardų kartų, rašo „Science Daily“.

Kodėl paslaptingieji Visatos objektai – juodosios skylės tokios svarbios galaktikų evoliucijoje? Milijonus metų trunkantį jų poveikį modeliuoja Lietuvos mokslininkai, o filmo „Tarp žvaigždžių“ autoriams pavyko netikėtai atrasti tikrąjį jų pavidalą. Pažvelkime į juodąsias skyles iš arčiau.

Juodosios bedugnės – vienas mįslingiausių dalykų mokslo pasaulyje. Nors daugelis mokslininkų dėl jų egzistavimo neabejoja, vis dėlto tai nėra įrodyta. Šiaurės Karolinos universiteto tyrėja Laura Mersini-Houghton dėl to nė kiek nesistebi: tiek daug neaiškumų juodąsias bedugnes gaubia todėl, kad jos p...

Kosmologai tikina, kad juodosiose skylėse gimstančios Plancko žvaigždės galėtų paaiškinti pačias didžiausias astrofizikos paslaptis – ir gali būti, kad orbitoje besisukančiais gama spindulius fiksuojančiais teleskopais tokios žvaigždės jau buvo pastebėtos.

Galingiausias Visatos objektas pasipuošęs štai tokia violetine kibirkščiuojančia mantija. Bent jau taip jis atrodo apdorojus ir sujungus NASA kosminės rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ bei optinio kosminio teleskopo „Hubble“ duomenis. Susipažinkite su RX J1532.9+3021 – galingiausiu Visatoj...