116 straipsnių
Lietuvos raudonoji knyga – juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Į Raudonąją knygą įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų skaitlingumui, pakitus arealui, pablogėjus ekologinėms sąlygoms. Įrašyti, išbraukti arba daryti kokius pakeitimus gali siūlyti mokslinės ir kitos valstybinės bei visuomeninės įstaigos ir organizacijos, atskiri mokslininkai. Pasiūlymus svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento sudaryta Lietuvos raudonosios knygos komisija.
Kurtiniai – itin įspūdingos išvaizdos ir balso paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas iš kurtinių veislyno į laisvę jau išleido 83 paukščius. Gamtininkai pasidalijo unikaliais kadrais, kaip elgėsi sparnuočiai grįžę į gamtą.
Kiekvieno grybautojo svajonė iš miško grįžti pilna pintine baravykų, tačiau kai kuriems pasiseka dar labiau. Baravykų augimo vietoje viena grybautoja aptiko ir itin retą jų giminaitį, kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Jau šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, minint Tarptautinę muziejų dieną, Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre 12 val. rengiamos žemaitiškos ruoniukų vardynos. Jų metu bus apdovanoti Žemaitiškų vardų konkurso nugalėtojai, o lankytojai supažindinti su centro globotiniais, ra...
Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai, praneša Aplinkos ministerija.
Nors sako, kad savame krašte pranašu nebūsi, tačiau kėdainiečiui keliautojui, panašu, pavyksta įrodyti priešingai. Jaunas vyras Kėdainių rajone atranda tokių augalų ir gyvūnų rūšių, kurių kitiems visą gyvenimą netenka pamatyti.
Lietuvoje gyvenančios žuvys, kaip pasakoja patyręs biologas Jonas Pašukonis, skaičiuojamos periodiškai. Ne veltui birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos dieną, prezidentūroje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiajam žinovui buvo įteiktas Aplinkos minister...
Įsibėgėjus pavasariui, kovo-balandžio mėnesiais, miškuose vyksta ypatingas spektaklis – miško aikštelėse tuoktuves rengia vienas rečiausių ir didžiausių Lietuvos paukščių – kurtinys. Paslaptingos traukos vedami kurtinių patinai susirenka į tuokvietes, kur nuožmiai kaunasi dėl patelių dėmesio. Kartai...
Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus.
Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Autorių teigimu, šis, ketvirtasis, Raudonosios knygos leidimas turinio požiūriu yra visiškai naujas, nes jame aprašomi pagal objektyvius kriterijus sudaryto Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo taksonai – tam tikro giminingumo...
Kur bekeliautų lietuviai, noras grybauti jiems seka iš paskos. Apie 10 metų Škotijoje gyvenanti Vilma kasmet naršo vietinius miškus ieškodama grybų, tačiau šįkart aptiktas radinys jai sukėlė įtarimų. Moters pintinėje atsirado į baravykus panašių grybų, tačiau raudona kepurėlės apačia privertė sudvej...
Gyvai pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą lūšį prilygsta stebuklui – skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje jų esama vos apie 100. Vis dėlto, anykštėnui Vaidui Pupeliui pavyko įamžinti šią retenybę nuotraukoje: nors gamtoje su fotoaparatu jis praleidžia didelę dalį laisvalaikio, prisipažįsta,...
DELFI domisi, kokių unikalių gamtinių objektų galima atrasti Vištyčio regioniniame parke. Pats parkas įsikūręs – pietų Lietuvoje, pasienyje su Lenkija ir Karaliaučiaus kraštu. Jis užima km²108,33 km² plotą, iš kurio beveik pusę (49 proc.) užima miškai.
Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų rado prieglobstį čia ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. keitėsi Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas. Jį rengia ir kiekvienais metais peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija, sudaryta iš mokslo ir mokymo institucijų, Aplinkos ministerijos atstovų. Sąrašą tvirtina aplinkos ministras. Pirmasis tok...
Šiuo metu dar galiojantis Lietuvos saugomų rūšių sąrašas, dar vadinamas Lietuvos raudonąja knyga, greitai, jau nuo 2019 metų pradžios, bus pakeistas nauju. Į jį liko neįtrauktų šiuo metu vis dar saugomų rūšių, tačiau, kita vertus, sąrašą papildė nauji organizmai. Remiantis naujuoju sąrašu, nuo kitų ...
Šiuo metu dar galiojanti Lietuvos raudonoji knyga greitai, jau nuo 2019 metų, bus pakeista nauju saugomų rūšių Lietuvoje sąrašu. Kokie gyvosios gamtos organizmai ir toliau bus saugomi, kurie praras apsaugos statusą, ir kokiais kriterijais remiantis saugotinos rūšys įtraukiamos į apsaugos sąrašus, pi...
Vienas mažiausių Lietuvos plėšrūnų yra šermuonėlis. Nedidukas, gauruotas ir paprastai nuo žmonių atokiau gyvenantis gyvūnas pastaraisiais metais mūsų šalyje sutinkamas retai. Kokie gyvūnai yra šermuonėliai, ir kokia jų populiacijos būklė Lietuvoje?
Jau nuo neatmenamų laikų daugelyje tautų kilnusis erelis yra laikomas drąsos ir stiprybės simboliu. Tačiau, deja, kai kuriose šalyse šį paukštį pamatyti gamtoje galima vis rečiau. Kokia yra kilniojo erelio populiacijos būklė Lietuvoje, ir kaip išsaugoti šį didingą sparnuotį?
„Šiandien apsilankysime viename iš vertingiausių miškų ne tik Lietuvoje, bet, ko gero, ir visoje Europoje“, – dar prieš įžengiant į Punios šilą, GRYNAS.lt komandą intriguoja mokslininkas Žydrūnas Preikša.
Turbūt visi gyventojai yra girdėję apie ūdrą. Dalis tų, kurie savo sklypuose turi išsikasę tvenkinukus ir juose augina žuvis, ko gero, dar ir yra susidūrę su ūdromis akis į akį. Ūdra yra įtraukta į dar galiojančią Lietuvos raudonąją knygą. Tačiau gamtininkai sako, kad šio žinduolio populiacija yra i...
