6 straipsnių
Beveik 800 tūkst. žemės savininkų Lietuvoje šiemet sulaukė kai kuriais atvejais net kelis kartus didesnio mokesčio už žemę. Tai įvyko atlikus naują masinį žemės vertinimą. Ūkininkai susigriebė už galvos. Gera žinia ta, kad, bent jau teoriškai, būdas kaip sumažinti šį mokestį yra.
Į kadastrinių matavimų bylą žinomai neteisingus duomenis surašiusi bendrovės „Geomata“ matininkė Alma Matačinienė suklastojo oficialų dokumentą, todėl privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Taip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, matininkę pripažinęs kalta ir skyręs 60 MGL (2 259,6 Eur) baudą.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama matininkų ir geodezininkų veiklos ir kvalifikacijos kėlimo priežiūrą, atkreipia pastarųjų dėmesį, kad vengdami kelti kvalifikaciją jie gali prarasti savo pažymėjimus.
Nuo šiol asmenims, norintiems pateikti prašymus ar skundus, nebūtina vykti į tarnybą – tai jie gali padaryti naudodamiesi elektroninių paslaugų teikiamomis galimybėmis, informuoja Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Nuo praėjusių metų gruodžio NŽT prisijungė prie Vyriausybės iniciatyvos „E. pilietis“.
Po antstolių, mėginusių įrodyti, kad jų atlygis niekuo neišsiskiriantis, eilėje – žemės matuotojai. Nors matininkų įkainiai gyventojams atrodo ir taip dideli, jau kalbama, kad jie turėtų augti.
Viešoje erdvėje pasirodė informacija, neva atlikdami geodezinius matavimus matininkai turi galimybę savo nuožiūra reikšmingai padidinti arba sumažinti žemės sklypo plotą. Buvo suskaičiuota net kokio dydžio tas „reikšmingas“ pokytis gali būti – 5 arai vienam hektarui.
