19 straipsnių
Viena centrinių Panevėžyje A. Smetonos gatvė garsėja ne tik unikalia istorija, čia gyvenusiomis įžymybėmis, bet ir medine architektūra. Tik dabar senas jos lūšneles, kuriose jau prieš keletą metų nebeliko gyvybės, pradeda keisti šiuolaikinės architektūros statiniai.
Kiekvienas Europos didmiestis turi savo veidą. Tačiau nebūtinai šis veidas – tai nauji dangoraižiai. Medinė architektūra – būtent tai, kas suteikia miestams išskirtinumo, nors retas jų dar gali pasigirti medinukų gausa.
Nuo 2024 m. statomuose valstybiniuose pastatuose bent pusė medžiagų turės būti medinės. Kol aplinkos ministras pokytį pristato kaip medinės statybos proveržį ir vardija naudas, aktyvistai būgštauja, kas liks iš Lietuvos miškų. Nors ministerija tikina, kad medžių priauga daugiau negu panaudojama, gam...
Mediniu Panevėžio palikimu – prieš šimtmetį statytais namais – ir dabar galime grožėtis, nors juos ilgai ir negailestingai naikino laikas, ugnis bei žmonių aplaidumas.
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Su klimato kaita augant tvaresnės statybos poreikiui, stiprėja paklausa mediniams daugiabučiams. Kol Lietuvoje aukštesnę nei 4 aukštų medinę statybą riboja teisės aktai, mūsų šalies ekspertai pavydžiai žiūri į Skandinavijos šalyse augančius medinius dangoraižius. Tačiau Švedijos medinių namų plėtoto...
Europos Sąjungos žaliasis kursas pertvarką numato daugelyje sričių: transporto, energetikos, aplinkos apsaugos. Ekspertų teigimu, atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai pastaraisiais metais vystėsi statybų pramonė ir kokie jos liekamieji reiškiniai, pokyčiai neišvengiami ir statybų bei renovacijos sekto...
Lietuvoje nėra išlikę daug šimtmetį ar kelis skaičiuojančių medinių pastatų. Kaimuose dar esama medinių trobesių, tačiau architektūriškai svarbių, saugomų objektų yra kur kas mažiau. Ypač medinę architektūrą vertina vilniečiai, kurie žavisi iki šiol mieste išlikusiais jos pavyzdžiais Žvėryne, Šnipiš...
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizuoja konkursą „Gražiausi etnografiniai namai Lietuvos saugomose teritorijose“. Šią vasarą nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bus renkami geriausiai tam tikram regionui būdingą tradicinę architektūrą atspindintys namai.
Kaip puoselėti ir plėtoti tradicinę architektūrą, kaip suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinio būsto ar gyvensenos reikmėmis? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui architektų, saugomų teritorijų specialistų. Jis rūpi tiems, kas supranta tradicinės kultūros vertę, kas junta ryšį su gimtąja že...
