Rusija, Ukraina ir Artimieji Rytai – tai kraštai, kuriuose vykstantys dalykai mūsų visuomenėje kelia daug įvairių diskusijų. Kiek teisingas ir adekvatus mūsų supratimas apie ten vykstančius karus? Ar Lietuvos užsienio politika šiais klausimais pakankamai tvirta? O kaip turėtume vertinti patį Rusijos...
Natalija Frolova
8 straipsnių
Su Petro mes susipažinome važiuodami taksi. Pamačiusi vairuotojo ukrainiečių vardą, aš instinktyviai paklausiau: „Gal jums patogiau kalbėti rusiškai, ne lietuviškai?“ Petro, nė sekundės nesuabejojęs, atsakė lietuviškai. „Aš juk ne rusas, o ukrainietis, nors moku rusiškai. Bet ir lietuviškai visiškai...
Mikniškių kepykloje yra ir gamybiniai duonminkiai (dar nuo tarybinių ūkių laikų) ir dujinė viryklė „Siemens“, ir elektrinė viryklė. Bet šiandien Marija kepa ruginę duoną tikroje rusiškoje krosnyje, kuri čia atranda vietą tarp įvairiausių šiuolaikinių prietaisų. Šis procesas sudėtingas, reikalaujanti...
Vienos durys užsidarė – kitos atsidarė: maskviečiai persikėlė į Lietuvą ir atidarė savo ugdymo centrą (2)
Emigrantų Olego ir Julijos istorija – tai sėkmės istorija. Interneto technologijų verslo konsultantas prieš septynerius metus su šeima persikėlė iš Rusijos į Lietuvą ir padėjo žmonai įgyvendinti seną svajonę – atidaryti ugdymo centrą. Šiandien jų tarptautinis ugdymo centras „NeoZebra“ – kone pirmoji...
Už lango – saulėtas, bet vėsokas rytas. O Mikniškių prosforų kepykloje – prikūrenta ir jaukiai kvepia tešla. Patalpa primena mažutėlaitį butuką ilgame vieno aukšto ūkiniame pastate. Viename kambaryje – įprasta virtuvė , o kitame – visa specialios liturginės duonos kepimui skirta įranga.
Beveik kiekvienam migrantui persikėlimas į svetimą šalį siejamas su socialinio statuso sumažėjimu, juk reikia išmokti kalbą ir įrodyti savo profesinį išskirtinumą. Daugelis iš jų įsitikinę, kad pilnavertiškai save realizuoti naujoje šalyje galės tik jų vaikai.
Sesers Danielos iš Vokietijos provincijos kelias: gyvenu pas jus Lietuvoje kaip laisvas paukštelis (2)
Sesuo Daniela Mikniškėse gyvena jau penkiolika metų. Kai pirmą kartą ji pa mus atvyko, mes iškart joje įžvelgėme seserį. Jos siela švelni, nuolaidi. Ir vyresniosios seserys taip pat greitai suprato, kad ji mūsiškė“, – prisimena sesuo Nina iš Mikniškių. Ilgas Danielos iš Vokietijos provincijos kelias...
Gyventi krikščionių bendruomenėje šiuolaikiniame pasaulyje atrodo kažkaip neįtikėtina ir nesuprantama. Lyg ir ne vienuolynas, įžadų duoti nereikia, ir vis dėlto gyvenimas čia, pasaulietiškumo prasme, griežtas. „Pas mus visos šventės – religinės“, – kalbama Mikniškėse (Michnove).