Nature Geoscience

Iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje dominuoja didžiulės tamsios žemumos – jūros. Jos susidarė milžiniškų vulkaninių išsiveržimų metu palydovo jaunystėje. Tuo tarpu tolimojoje pusėje yra daugybė kraterių, o jūrų – beveik ne. Kodėl?

Pavasaris ir vasaros pradžia savo orų įvairove spėjo nustebinti ne vieną. Sniegas gegužės mėnesį, škvalai, viesulai bei karštis – tokios orų permainos tikrai nėra būdingos Lietuvai. Tačiau jau pats metas prie to priprasti – mokslininkai teigia, kad ateityje europietiškų vasarų laukia pokyčiai.

Šiaurės magnetinis polius iš tradicinės savo vietos Kanados Arktiniame salyne šiuo metu slenka link Sibiro. Remiantis neseniai atlikto tyrimo išvadomis, šį procesą galėjo lemti giliai po žeme, ties riba tarp branduolio ir mantijos slypinčių dviejų gigantiškų zonų susidūrimas.

1995-ųjų metų „Vandens pasaulyje" dėl klimato kaitos ištirpsta ašigalių ledynai, vandens lygis Žemėje pakyla 7620 metrų ir panardina kontinentus pasauliniame okeane. Tai smagi ir unikali apokalipsės prielaida. Be to, visiškai nepagrįsta mokslu.

Ученые Томского политеха (ТПУ) вместе с коллегами из других российских научных центров и университетов, отправившись в экспедицию в Восточную Арктику на борту научно-исследовательского судна "Академик Мстислав Келдыш", зафиксировали рекордный выброс метана в Восточно-Сибирском море. Специалисты, изу...

Уже в ближайшие 100 лет Земля может остаться без слоисто-кучевых облаков, защищающих нашу планету от перегревания. Если это произойдет, климатическая катастрофа неизбежна, и ее последствия окажутся куда страшнее и масштабнее, чем самые пессимистичные прогнозы.

Apie didžiausią šios savaitės, mėnesio, turbūt ir metų astronominį atradimą - gravitacines bangas iš neutroninių žvaigždžių - rašyta kitur, tai šiame kąsnelyje apie juos nieko nerasite, bet kitų naujienų - apstu. Mikrožybsniai Saulėje, metano audros Titane, planetų ir žvaigždžių formavimasis - visa ...

Kadaise, maždaug prieš 5-6 milijonus metų, išnyko didžioji dalis Viduržemio jūros ir tas periodas pagal laikotarpį, kada įvyko, buvo pavadintas Mesinos druskingumo krize. Kaip rodo naujas „Nature Geoscience“ atliktas tyrimas, labai tikėtina, kad tai sukėlė virtinę ugnikalnių išsiveržimų.

Čikagos universiteto geologas Davidas Rowley iškėlė tokią hipotezę, kuri iš pamatų suderina klasikines geologijos žinias - jei tai pasirodys tiesa, teks keisti visą mūsų supratimą apie tai, kas vyksta po mūsų kojomis.

Jei masinė saulės audra kirstų mūsų planetai šiandien, tikriausiai nuo Žemės paviršiaus būtų nušluotos ne tik technologijos, bet ir visa žmonija.

Miniatiūriniai burbuliukai, kurie susiformavo vulkaninėje uolienoje prieš 2,7 mlrd. metų, leidžia pažvelgti į aplinkos sąlygas, kurios tvyrojo pirmykštėje Žemėje.

Tyrėjai ką tik sužinojo nuostabų faktą apie skystą vandenį Marse. Jis ne tik teka; jis ir verda. Ir šis atradimas pateikia atsakymą į vieną iš didžiausių Raudonosios planetos mįslių.

Vakar vakare JAV kosmoso agentūros NASA ir su jais bendradarbiaujantys mokslininkai paskelbė kol kas tvirčiausius įrodymus, kad Marsas, kuris mums atrodė kaip sausa, sterili ir negyva planeta, iš tikrųjų gali būti vis dar gyvas: Raudonojoje planetoje (bent jau kai kuriose jos vietose) iki šių dienų ...

Mi­li­jar­dus me­tų gy­vy­bė bu­vo vie­na­ląs­tė ir nuo­bo­di, o ta­da BUM! Dėl idea­lios įvy­kių aud­ros pa­si­ro­dė dau­gu­mos da­bar gy­ve­nan­čių gy­vū­nų pro­tė­viai.

Du keisti, į debesis panašūs, tačiau nepaprastai aukštai nusidriekę atmosferos dariniai, pastebėti Marso paviršiuje, suglumino mokslininkus. Maža to, šis reiškinys Marse pastebėtas dukart – abusyk virš to paties regiono. Pirmasis debesis susiformavo maždaug per 10 valandų ir neišsisklaidė 11 parų, a...

Mokslininkai tvirtina, kad gavo naujų žinių apie tai, kas yra pačiame Žemės centre. Bendromis JAV ir Kinijos mokslininkų pastangomis išsiaiškinta, kad pačiame mūsų planetos branduolio centre yra dar vienas aiškiai išsiskiriantis sluoksnis, rašo BBC.

Kur yra aukso, ten galėjo būti ir gyvybė. Kai kurios iš seniausių gyvybės formų galėjo vaidinti pagrindinį vaidmenį didžiausio žinomo Žemės aukso rezervo formavimesi.

Atsektas Žemės atmosferos azoto kelias nuo besisukančio dulkių ir dujų disko, suformavusio mūsų planetų sistemą ir netgi galėjusio tiekti organinėse reakcijose dalyvavusį amoniaką. Visa tai sužinota iš Antarktidoje rasto meteorito, pavadinto populiarios alaus rūšies garbei.

Jupiterio palydovą Europą dengia ledinis tektoninių plokščių atitikmuo. Ledinio kiauto dalys slysta viena po kita panašiai, kaip Žemės kontinentai ir vandenynų dugnas – taip galėtų būti teikiamos maistingosios medžiagos po ledu galbūt esančiai gyvybei.

Tarptautinė tyrėjų komanda rado milžinišką vandens rezervuarą po pietrytinės Grenlandijos ledu.