palūkanų norma

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino bazines palūkanų normas. Paskutinis šiemet karpymas įvyko tuo metu, kai infliacija tik miglotai primena ankstesnį šokiruojantį kainų augimą, o euro zonos ekonomikos būklė reikalauja impulso atsigavimui.

Azijos rinkos pirmadienį svyravo po Volstrito akcijų išpardavimo, investuotojams švelninant lūkesčius dėl Federalinio rezervų banko palūkanų normų mažinimo, kadangi nuogąstaujama, jog Donaldo Trumpo politika gali vėl pakurstyti infliaciją.

Penktadienį Azijos rinkos smuko, nes duomenis apie išaugusį Kinijos vartojimą nusvėrė susirūpinimas dėl JAV palūkanų normų po to, kai FED vadovas Jerome’as Powell leido suprasti, jog jos bus mažinamos lėčiau.

Donaldui Trumpui išplėšus pergalę rinkimuose, po kurios sugrįžęs į valdžią prezidentas ketina sumažinti JAV mokesčius ir įvesti importo tarifus, pagrindinės akcijų rinkos ketvirtadienį daugiausia kilo.

Paskutinį metų ketvirtį, per kurį institucijos ir įmonės tradiciškai matuojasi kitų metų finansinį rūbą, Lietuvos verslas pasitinka su gerokai didesne optimizmo doze nei prieš metus. Nors nei Lietuvoje, nei pasaulyje netrūksta įvairiausių iššūkių, šalies įmonės kur kas drąsiau planuoja investicijų a...

Kanados centrinis bankas trečiadienį puse punkto sumažino savo pagrindinę palūkanų normą, kuri dabar siekia 3,75 proc. ir, infliacijai mažėjant, dar labiau palengvino skolininkų naštą.

Nepaisant Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje stebimo lėtėjimo, investicijų į NT pajamingumas išlieka aukštas. Ekspertai stebi, jog investuotojai išnaudoja galimybes „čia ir dabar“, kol rinkos pokyčiai neįsibėgėjo. Ypač matyti didėjantis investuotojų dėmesys projektų kokybei ir augantis ...

Europos centriniam bankui (ECB) pasukus palūkanų mažinimo keliu, bankai mažina ir indėlių palūkanų normas. Didžiausias – 4 proc. palūkanas už terminuotus indėlius 12 mėn. laikotarpiu siūlo „Bigbank“, o už kaupiamuosius indėlius tuo pačiu laikotarpiu daugiausia siūlo „Urbo bankas“ – 3,3 proc., nurodo...

Švedijos centrinis bankas trečiadienį ketvirčiu punkto sumažino savo lyginamąją palūkanų normą ir užsiminė, kad, politikos formuotojams akylai stebint ekonominės veiklos aktyvumą, jos šiais metais galės būti mažinamos dar du kartus.

Atsižvelgiant į pažangą mažinant infliaciją, JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) sprendimas apkarpyti palūkanų normas puse procentinio punkto buvo „tinkamas ir būtinas pirmasis žingsnis“, pirmadienį pareiškė vienas aukštas banko pareigūnas.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybės normą iki 3,5 proc. Tai pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų.

JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) valdybos pirmininkas Jerome’as Powellas penktadienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms atėjo metas pradėti mažinti palūkanų normas.

Siekdamas suvaldyti infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. sparčiai didino centrinio banko palūkanų normą, kuri galiausiai pasiekė 4,75 proc., t. y. aukščiausią lygį nuo 2008 metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius nesitiki, kad Europos centrinis bankas (ECB) artimiausiu metu priims Lietuvai reikšmingus sprendimus dėl palūkanų normų mažinimo. Jo teigimu, tą lemia euro zonoje fiksuojama aukštesnė infliacija nei Lietuvoje.

Europos centrinis bankas ketvirtadienį nepakeitė pagrindinių savo palūkanų normų, belaukdamas tvirtų įrodymų, kad vartotojų kanų augimas pakankamai stabilizavosi, kad būtų galima vėl imti mažinti skolinimosi kainas.

Beveik kas trečias lietuvis dėl išaugusių kainų gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų, rodo „Citadele“ banko Baltijos šalyse inicijuota apklausa. Tačiau lietuvių požiūris išlieka pozityviausias iš Baltijos šalių gyventojų – tautiečiai mažiausiai jaučia infliacijos spaudimą, pakilusias palūkanas ...

Dalis Lietuvos žmonių su ypatingu nerimu žvelgia į būsto įperkamumą šalyje, rodo tyrimai. O butų kainos didmiesčiuose nerodo kritimo ženklų. Kai kurie ekonomistai mano, kad to turbūt ir nebus.

Ketvirtadienį dėl palūkanų normų keitimų sprendimus priiminėjo Šveicarijos, Anglijos ir Norvegijos centriniai bankai.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Mokėjimų įstatymo bei lydintiesiems projektus, kuriais Finansų ministerija siūlė sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA).

Trečiadienį paskelbdamas daugelio lauktą savo sprendimą nekeisti palūkanų normų, JAV centrinis bankas (FED) taip pat pranešė, kad jo valdybos nariai prognozuoja, jog šiemet jos bus mažinamos tik dar vieną kartą.