Pempė

Šilutės rajone, Rupkalviuose, buvo pastebėta nauja Lietuvoje paukščių rūšis – stepinė pempė. Ir šio ilgai laukto ir galiausiai sulaukto paukščio „atradimo“ garbė tenka ne kam kitam, o kėdainiečiui, Šėtoje gimusiam ir augusiam ornitologui Vytautui Eigirdui.

Kovo 19-ąją tradiciškai minima Pempės diena, kitaip dar vadinama Knyvės diena arba Pempinėmis. Šis paukštis laikomas bundančios gamtos ir atšilimo pranašu.

Lietuvoje ilgiau nusistovėjus šiltiems orams pradėjo žydėti žibutės. Paprastai jos žydėti pradeda šiek tiek vėliau, bet šiemet stebimas ankstyvas pavasaris.

Žuvinto pelkės pakraštyje penktadienį jau garsiai klykavo pirma guvi pempė. Tai pati ankstyviausia pavasarinio parskridimo registracija pirmajame šalies gamtos rezervate per visą daugiau nei pusės šimto metų stebėjimų laikotarpį.

Atrodo, kad vėl sugrįžtame į pavasarį. Sniegas ištirpo, keleto laipsnių šaltukas pradingo. Vėl šyla orai ir mes suprantame, kad pavasaris niekur nebuvo išėjęs, kad sniegas atliko net keletą labai svarbių ir naudingų funkcijų.

Kovo 10-ji Lietuvoje - 40 paukščių diena: laukiama, kad besibaigiant pirmajai kovo dekadai iš žiemaviečių sugrįžtų 40 rūšių paukščiai. Sutikite - tai labai didelė įvairovė, todėl net šį labai ankstyvą pavasarį tenka pripažinti, kad tiek daug jų dar neparskrido.

Parskridusiems jūriniams ereliams ar ereliams žuvininkams nereikia sukti galvos, kur rasti jaukų šeimyninį lizdelį. Nykstantys paukščiai labai saugomi, todėl ir lizdus už juos jau būna „susukęs“ ornitologas Darius Musteikis. Tiesa, ornitologas sparnų neturi, todėl ši „pramoga“ jam gali kainuoti ir g...

Lietus, plūstelėjusi šiluma baigia sunaikinti paskutinius žiemos ženklus. Ją mena tik ežerus dar kaustantis ledas ir žemėje glūdintis įšalas. Pastarasis neleidžia gilyn smelktis paviršiuje susikaupusiai drėgmei, tad kaimo keliai ir laukai pasidengė klampaus purvo sluoksniu. Panašu, kad šiemet dar il...

Į Žuvinto biosferos rezervatą jau sugrįžo pilkosios žąsys. Tai GRYNAS.lt pranešęs rezervato vadovas Arūnas Pranaitis tikino, kad visai netrukus gali sugrįžti ir kiti artimųjų migrantų grupei priskiriami paukščiai – varnėnai, vieversiai ar pempės. Pavasarį pajutę paukščiai šiuo metu blogai nesijaus, ...

Lietuvoje turėtų būti žiema. Vasario viduryje sunku tikėtis ko nors kito. Tačiau gamta nusprendė kitaip ir sukūrė nei žiemą, nei pavasarį.

Nors vėlyvas pavasaris ir užsitęsęs potvynis nepalankus daugeliui pamario pievose perinčių sparnuočių, kai kurie reti ir saugomi paukščiai grįžta į užliejamas Tyrų pievas, kurios pernai pradėtos šienauti, siekiant atkurti vertingą gamtinę buveinę.

Kiekvieno paukščio gyvenimas nuo vystymosi kiaušinyje pradžios iki savarankiškos būties yra kupinas pavojų. Skirtingų rūšių populiacijos išlikti gali tik naudodamos visas evoliucijos kelyje įgytas savisaugos priemones ir būdus. Jų pats paukštis nesirenka, nesimoko, nes visa, ko reikia išlikimui, jis...

Dar dvi nesėkmes Olandijoje vykstančiame Europos komandų skvošo (sieninio) čempionato trečio diviziono varžybose patyrė Lietuvos vyrų rinktinė. Lietuviai antrą C grupės mačą 0:4 pralaimėjo Kroatijos komandai ir užėmę trečią vietą grupėje, toliau tęsia kovą dėl 9-11 vietų trečiame divizione. Deja, ir...

Čia pat kovo vidurys, taigi jau metas pavasariui. Ši savaitė gamtos mums skirta kitokia, daug kur dar labai žiemiška ir šalta. Nors dienomis dalyje Lietuvos švytės saulė, tačiau ir čia atlydžio neregėti.

Kovo 4-oji – Kovarnių diena. Tai sena lietuvių šventė, skirta pavasariui. Į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Kovo mėnesį vyksta didžiausi pasikeitimai gamtoje. 10 d.– 40-ies paukščių diena, 19 d. – Pempės diena, 25 d. – Gandrų sugrįžimo diena.

Prie Kuršėnuose slaugomo nedažnai gamtininkams į rankas patenkančio paukščio - pempės - netrukus prisijungs ir ausytasis kragas.

Kuršėnuose dirbančiam gamtininkui Vytautui Uosiui per pačius šalčius teko nelengva užduotis - slaugyti mažą laukinį paukštelį. Gailestingi žmonės laukuose radę lietuvių širdžiai mielą sparnuotį pempę, nutarė ją išgelbėti. Nežinodami, kaip kuoduotąją slaugyti, atnešė į Kuršėnų gamtininkų cen...