Netoli mūsų esančioje juodojoje skylėje trykšta plazmos čiurkšlės: kas ten vyksta ir ką tai reiškia?
Dažna juodoji skylė, pradėjusi ryti aplinkines dujas, paleidžia čiurkšlę – beveik šviesos greičiu skriejantį siaurą plazmos srautą.
plazma
13 straipsnių
Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas. Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje.
2019 metais paskelbta pirmoji juodosios skylės šešėlio nuotrauka – galaktikos M87 centre esantis tamsus monstras M87* tapo pirmuoju Įvykių horizonto teleskopo (EHT) taikiniu.
Ištyrė, kas po Saulės plazmos pliūpsno į Žemę vyksta atmosferoje: po beveik 50 metų – naujos išvados
Kai iš Saulės išsiveržia plazmos pliūpsnis ar tiesiog sustiprėja vėjas, Žemėje gali kilti geomagnetinė audra. Padidėjęs plazmos srautas, susidūręs su Žemės magnetosfera, ją visaip sujaukia, kai kurios dalelės pasiekia atmosferą, sustiprėja pašvaistės, pakinta jonosferos savybė.
Floridos įlankos pakrantei ruošiantis smarkiems vėjams ir liūtims, kurias turi atnešti uraganas „Idalia“, pirmadienį (rugpjūčio 28 d.) Makdilio oro pajėgų bazėje Tampoje pilotai užfiksavo šv. Elmo ugnį – į žaibą panašų meteorologinį reiškinį.
Galingiausias pasaulyje antžeminis teleskopas įamžino aukščiausios raiškos Saulės vaizdus. Iki šiol neregėtuose Saulės paviršiaus kadruose užfiksuotos juodos dėmės, pragariškos liepsnos, verdanti plazma ir kiti kunkuliuojantys dariniai.
Europos kosmoso agentūros kosminis zondas „Solar Orbiter“ įamžino kvapą gniaužiantį fenomeną – vėsesnių atmosferinių dujų „gyvatė“ prasirangė pro Saulės magnetinį lauką. Anot ESA, ši plazmos „gyvatė“ yra didesnės vainikinės Saulės masės išsiveržimo pranašas.
Astrofotografas Andrew James McCarthy įamžino stulbinantį Saulės reginį – į kosmoso platybes nutysusį plazmos liežuvį – dar žinomą kaip vainikinės masės išsiveržimą. Nuotraukoje užfiksuota, kaip plazma po išsiveržimo nuo Saulės paviršiaus nutolo daugiau nei 1,6 mln. kilometrų.
Astrofizikų eksperimento rezultatai paaiškino, kas įvyko po Didžiojo sprogimo: pateikė naujų duomenų apie Visatą (105)
Pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo Visatoje vyko daug įvairiausių pasikeitimų. Praėjus maždaug mikrosekundei atsirado pirmieji hadronai – protonai ir neutronai. Šias daleles sudaro po tris kvarkus, kuriuos jungia gliuonai. Ankstesniu metu kvarkai ir gliuonai buvo sumišę į vientisą junginį...
Virš Šiaurės ašigalio buvo užfiksuotas pirmasis uraganas kosmose: Žemė gali būti ne vienintelė, kur vyksta tokios audros (27)
Pirmą kartą istorijoje Žemės viršutinėje atmosferos dalyje buvo užfiksuotas uraganas. 2014 metais palydovai užfiksavo didžiulį plazmos sūkurį, kuris Žemės magnetosferoje tęsėsi kelias valandas.
Užfiksuoti vaizdai pribloškė mokslininkus: pabudusi juodoji skylė savaitę „rijo“ gretimą žvaigždę (62)
Už 7 800 šviesmečių, Gulbės žvaigždyne, yra neįprasta juodoji bedugnė. Ji pavadinta V404 Cygni, ir 2015 metais visame pasaulyje teleskopais buvo stebima, kaip ji, pabudusi iš snaudulio, savaitę rijo gretimą žvaigždę.
Prieš metus laiko Kinijos mokslininkai eksperimentiniame superlaidžiame tokamako reaktoriuje pasiekė naują temperatūros rekordą. Neoficialiai „dirbtine saule“ vadinamame aparate mokslininkams pavyko įkaitinti plazmą iki 100 milijonų laipsnių pagal Celsijų ir taip pasiekti naują rekordą. Panašu, kad ...
„Voyager“ paliko Saulės sistemą ir išskrido ten, kur dar nieko nebuvo: radinių kol kas niekas negali paaiškinti (99)
Lygiai prieš metus, 2018-ųjų lapkritį, zondas Voyager 2 paliko Saulės sistemą – kirto smūginę bangą, atskiriančią Saulės vėjo kuriamą heliosferą nuo tarpžvaigždinės erdvės. Šešeriais metais anksčiau tą padarė Voyager 1. Zondai skrieja truputį skirtingomis kryptimis, taigi jų duomenys leidžia nustaty...
NASA užsakymu Michigano universiteto sukurtas X3 variklis naujausiuose bandymuose pademonstravo rekordines galimybes. Viliamasi, kad juo per artimiausius dvidešimt metų bus galima nusiųsti žmones į Marsą.
