protėviai

„Anksčiau viskas buvo geriau ir sveikiau“ – populiarių įsivaizdavimų apie mūsų protėvių mitybą ir gyvenimo būdą leitmotyvas. Paleodieta, išpopuliarėjusi pastaraisiais metais, piešia idiliškos praeities paveikslą, kai žmonės valgė tik natūralius maisto produktus ir nežinojo šiuolaikinių ligų.

Paleodieta – tai naujai atsiradusi maisto produktų pasirinkimo ir ruošimo mada, kuri remiasi prielaida, kad ankstyvajame akmens amžiuje žmonės maitinosi sveikai ir viskas, kas vyko vėliau nei paleolitas, t. y. žemės ūkio atsiradimas ir civilizacija, tiktai viską sugadino. Šios prielaidos nusako tai,...

Stresas yra visų mūsų kasdienis palydovas. Tai yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurią sukelia stresoriai. Kiekvienas asmuo į stresorius reaguoja individualiai, tačiau aišku yra viena – išvengti streso yra neįmanoma. Tačiau mes galime išmokti jį valdyti.

Šiandien galimai gebėsite tiek jausti, patirti, tiek rimtai ir atsakingai kalbėti, perduoti informaciją - priešingų energijų balanso įvaldymas.

Kenijos pakrantėje esančioje oloje archeologai aptiko žmonių palaidojimą, kuriam maždaug 78 tūkstančiai metų, ir tai seniausias mokslui žinomas kapas Afrikoje, iš kur kilo šiuolaikinio žmogaus protėviai.

Pažangi skenavimo technologija atskleidė intriguojamų detalių apie mažapėdžio fosiliją. Šie žmonių pirmtakai gyveno Pietų Afrikoje prieš daugiau nei pusketvirto milijono metų, reikšmingos mūsų evoliucijos istorijai sankirtos metu.

Kai prieš 40 000 metų šiuolaikinių žmonių protėviai atkeliavo į Europą, pamatė tai, kas pakeitė istorijos eigą.

Prieš šimtus tūkstančių metų mūsų protėviai evoliucionavo taip, kad galėtų išvengti rimtos infekcinės ligos. Tai padėjo mums išsaugoti savo kailį, tačiau tikrai nebuvo tobulas sprendimas.

Ką išdrįstumėte padaryti, jei nuo to priklausytų jūsų gyvybė? Tikriausiai daugiau nei manote. Žmonės yra universalūs ir per visą savo istoriją mes gyvenome netikėtose vietose. Tačiau mokslininkus nustebino naujas atradimas: pasirodo, mūsų protėviai prieš 45 000 metų gyveno neįsivaizduojamame aukštyj...

Mokinys stovi prie lentos ir žiūri į galimai neišsprendžiamą mokytojo sugalvotą matematinę lygtį. Ji atrodo bauginamai neprieinama, tačiau pasistengti reikia. Nejučia vaikas ima kasytis galvą. Kaip ir jūs spręsdami sudoku. Kaip ir rašytojas, užstrigęs prie geresnės sakinio konstrukcijos paieškų. Kod...

Rytų Lietuvos pilkapynai – tai senosios baltų genčių laidojimo vietos, kuriose mūsų protėviai buvo laidojami IV – XII a. Šie kultūrinis palikimas, nors esantis visai šalia kelių, miestų ir miestelių, visuomenei dar yra mažai žinomas.

Gyvybė Žemėje pasirodė seniau nei prieš 3,5 milijardus metų – tikslesnę datą nustatyti sunku dar ir dėl to, kad nelengva nubrėžti ribą tarp „beveik gyvo“ ir „išties gyvo“. Tačiau galima užtikrintai pasakyti, kad šis stebuklingas momentas išsitęsė per daugelį milijonų metų. Ir vis vien tai buvo tikra...

Sutiksite – moterys ir vyrai į problemas reaguoja skirtingai. Psichiniai bei psichologiniai lyčių skirtumai egzistuoja, tačiau jie galutinai įrodyti nėra – ginčijamasi, kad skirtumus lemia aplinka, o ne smegenų veikla. Prof. Simon Baron-Cohen iš Kembridžo universiteto siūlo nevartoti sąvokos „moteri...

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jo...

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais: „Kas tave šaukia?/ Žalio vario!“.

„Daiktai ir jėgos, išniekinančios gamtą, yra neilgalaikiai. Kai jie atsiranda, gana greitai būna sunaikinami“, - jau prieš du tūkstančius metų sakė didysis žynys Apolonius iš Tianos.Tai tinka baltų pasaulėžiūrai. Juk archajiškoji filosofija nuolat pabrėždavo žmonių vienybę su Gamta. Juk ir mūsų prot...

„Paleo“ gy­ve­ni­mo sti­liaus ten­den­ci­jos da­bar po­pu­lia­rios – bet jos pa­rem­tos evo­liu­ci­niais mi­tais, sa­ko bio­lo­gė Marlene Zuk. Ją kalbina žurnalas „New Scientist“.

Šiais laikais mažai kas meldžiasi Saulei, su mokslo pažanga viskas pasikeitė. Tačiau ką plačioji visuomenė iš tikrųjų žino apie šią nuostabią žvaigždę? Kas joje dega jau 4 milijardus metų? Kaip ji taip ilgai gali liepsnoti? Kuo yra pavojingos geomagnetinės audros? „Senovės egiptiečiai, actekai, ind...

Kasinėdami pilkapius ir piliakalnius, archeologai daug sužinojo apie mūsų protėvių gyvenimą senajame geležies amžiuje. Kodėl jis toks svarbus žemyno bei tautų istorijai, ir kuo baltų gentys jau prieš tūkstančius metų stebino senąją Europą?

Paleontologų komanda šiaurinėje Čilės dalyje rado banginių kapines, o jose – septynių milijonų metų senumo banginių griaučių. 80-ies banginių kaulus rado Calderos uoste. Kasinėjimams vadovaujantis Johnas Vega teigė, kad radinių dydis pranoko lūkesčius. Tie banginiai – šių laikų banginių protėviai, g...