saulės audra

Mokslininkai aptiko keturis ekstremalius Saulės žybsnius, kurie Žemę užklupo labai seniai ir jei jie įvyktų šiandien, galėtų pakenkti palydovams, elektros tinklams ir ryšiams.

Žemės magnetosfera saugo mus nuo Saulės vėjo – energingų elektringų dalelių srauto. Šis srautas nėra visai tolygus; kartais jame atsiranda sutankėjimų arba srautas staiga pagreitėja, o tai sukuria smūgines bangas tolesniuose sluoksniuose.

Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, maždaug septintą vakaro Lietuvos laiku, Saulėje sužibo ryškiausias šio aktyvumo ciklo žybsnis. X2.8 klasės žybsnis pats iš savęs nėra unikalus, tačiau patenka tarp 50 stipriausių per tris dešimtmečius.

Saulė nuolat žybsi energingų fotonų ir dalelių srautais. Žybsnių dažnis ir stiprumas kinta daugmaž cikliškai, bet yra ir variacijų. Saulės audromis vadinami ypatingai stiprūs išsiveržimai; pataikęs į Žemę toks plazmos srautas sukelia ne tik pašvaistes, bet gali pakenkti elektronikai ir elektros laid...

Galingiausias pasaulyje antžeminis teleskopas įamžino aukščiausios raiškos Saulės vaizdus. Iki šiol neregėtuose Saulės paviršiaus kadruose užfiksuotos juodos dėmės, pragariškos liepsnos, verdanti plazma ir kiti kunkuliuojantys dariniai.

Saulės laboratorijų darbuotojai visą parą stebi mūsų žvaigždę ir iš anksto įspėja apie pavojingas magnetines audras. Kai kurie žmonės audrų dienomis gali pasijusti prastai.

Sausio 4 dieną mūsų planeta – Žemė – skriedama orbita aplink Saulę pasiekė perihelioną – artimiausią tašką iki jos.

Saulės atmosferoje užfiksuota susiformavusi „kanjono“ tipo dėmė, atsukta į Žemę, iš kurios plūsta stiprus Saulės vėjas. Skaičiuojama, kad geomagnetinė audra Žemę pasiekti gali gruodžio 1-2 dienomis. Šią dėmę užfiksavo JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA).

Galinga geomagnetinė audra numatoma artimiausiomis dienomis po to, kai Saulė iš vienos dėmės Žemės link paleido net 17 plazmos pliūpsnių, praneša NOAA. Anot astronomų, manoma, kad tai susiję su Saulės aktyvumo ciklu, kuris savo aukščiausią tašką turėtų pasiekti 2025 metais.

Artimiausiomis dienomis Žemę pasieks galingas Saulės plazmos pliūpsmis – bus fiksuojama geomagnetinė audra. Remiantis matavimų duomenimis, audra sieks 6-7 kategorijas, tai reiškia stiprią ar net labai stiprią geomagnetinę audrą.

Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai sukelia geomagnetines audras Žemėje, o jos gali pakenkti elektronikai ir žmonių sveikatai.

Saulės audros – vainikinės masės išmetimo reiškiniai ir kitokie ekstremalūs kosmoso orai – kelia pavojų Žemei, ypač mūsų palydovams ir elektroniniams prietaisams.

Vienas garsiausių pasaulyje runų akmenų tikriausiai buvo pastatytas vikingams baiminantis šalto klimato krizės Skandinavijoje pasikartojimo, rodo nauja studija, kurios išvados buvo paskelbtos trečiadienį.

Saulės žybsniai yra susiję su jos magnetiniu lauku, tačiau ryšio detalės kol kas dar gana miglotos. 2014 metų balandį ir liepą įvykę du neįprasti žybsniai padeda šį ryšį ištirti detaliau.

Saulės audra – trumpas reiškinys, bet didesnės audros sutrikdytam žmonių gyvenimui atkurti prireiktų net dešimties metų, LRT RADIJUI sako astronomas Mindaugas Macijauskas. Šiuo metu, pasak jo, Saulė gana rami ir, nors audrų gali pasitaikyti visada, žymesnių neturėtų kilti bent iki 2020–2023 m.

„Kol nesugalvosime, kaip išvengti jų pasekmių, tol Saulėje vykstančios superaudros grasins pasaulio socialinei ir ekonominei gerovei.“

Elektringų dalelių srautas, „išspjautas“ vieno galingiausių Saulės žybsnių, Lietuvą pasieks ankstų ketvirtadienio rytą.

Giedrais sausio vakarais į dangų nukreipti žvilgsniai pirmiausia susitiks su ryškiuoju Jupiteriu.

Ketvirtadienį prasidėjusi Saulės audra, kai mūsų žvaigždė paleido milžiniškus blyksnius su didelį krūvį turinčiomis dalelėmis, didesnių problemų neturėtų sukelti, teigia Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė.

Šeštadienio rytą Žemę pasiekė Saulės audra ir tęsis iki sekmadienio, veikdama planetos magnetinį lauką, praneša AP.