8 straipsnių
Beveik kiekvienas lietuvis gali pasakyti, kokią stiprią reikšmę jam turi sąvokos „laisvė“ ir „nepriklausomybė“. Kaip interviu „Delfi“ apie Kovo 11-ąją pabrėžia istorikas Artūras Svarauskas, 1990 m. Lietuvą atkūrė ne žmonės iš kosmoso, o dažnu atveju jau Sovietų Sąjungoje gimę ir subrendę tautiečiai....
Lengva valandų valandoms nugrimzti į senąją literatūrą bei spaudą. Senieji laikraščiai, žurnalai ir knygos daug pasako apie ano meto žmonių gyvenimą ir supratimus. Geriau suvokiame, ko buvo mokytos mūsų močiutės ir seneliai, ir kodėl užėmė laiko, kad jie priimtų naują, mūsiškį pasaulį.
Pradėsiu istoriją apie blogus įpročius nuo savęs, nes šiuo tekstu nenorėčiau įžeisti savo skaitytojų – mūsų lietuvių, keliaujančių po užsienį. Jie neretai manęs draugiškai klausia, kodėl italai kartais kreipiasi rusiškai. Ką mes ne taip darome?
Kažkada, kai buvau vaikas ir paauglys, buvo toks žurnalas „Tarybinė moteris“ – tais laikais buvo vartojamas žodis „tarybinė“, ne „sovietinė“, nes antrąjį variantą galėdavo sakyti tik „Amerikos balsas“ ir kitos radijo stotys, skelbiančios laisvojo pasaulio žodį uždrožtiems Tarybų Lietuvos žmonėms.
1. Rugsėjo 1-oji, kai mokyklos kieme sako banalias kalbas
Sovietinių žmonių apgyvendintame skurdžiame lageryje vargana apranga buvo vienas liūdniausių atributų (greta maisto ir meno bei kultūros–chaltūros, apie kurią mokysimės atskirai).
Tėtis po ligoninės langais, dažnai šiek tiek su draugais pašventęs, o pavargusi mama žiūri pro langą. Žinoma jokių gimdymų kartu „nesąmonių“ tais laikais nebuvo. Tik po kelių dienų, o kartais ir savaičių karantino, tėtis paimdavo į rankas, kietai tarsi kamuolį, suvystytą kūdikį ir išdidžiai nusišyps...
Marija, septynerius metus pradirbusi viename darbe, jau kurį laiką jautė, kad išsisėmė, nebenori ir nebegali. Vieną dieną ji pribrendo – išeinu į niekur, kas bus tas. Lina jau ilgai nejautė traukos savo vyrui, netgi persikėlė miegoti į kitą kambarį. O kartą, ją lifte pakalbinus gražiam vyrui ir susp...
