Per daugiau kaip trisdešimt metų visas Lietuvos šilumos energetikos sektorius pasikeitė neatpažįstamai. Šilumos ūkis, daug metų buvęs savotiška gremėzdiškos ir pasenusios infrastruktūros iliustracija, itin sparčiai keistis pradėjo XXI amžiuje. Šiandien apie 80 % šilumos gaminama iš vietinio ir atsin...
tvaru LŠTA
20 straipsnių
Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos Lietuvoje augo ir plėtėsi kartu su miestais, kaip pats racionaliausias ir efektyviausias šildymo ir karšto vandens tiekimo būdas. Tose vietovėse, kur CŠT ekonomiškai nepagrindžiamas, naudojamas individualus šildymo būdas. Šiuo metu CŠT privalumais naudoja...
Ukmergės rajono savivaldybės valdoma UAB „Ukmergės šiluma“, tiekianti šilumą ir karštą vandenį miesto ir rajono gyventojams, įstaigoms bei įmonėms, ypatingą dėmesį skiria aplinkos apsaugai, siekia, kad savo veikla darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Strateginis bendrovės tikslas - užtikrinti švares...
Karas Ukrainoje dar labiau paspartino Europos elektros sistemos integravimą kuomet į bendrą sistemą prisijungia vis daugiau nedidelių, dažnai privačių tiekėjų – mažos hidroelektrinės, saulės, vėjo jėgainės. Siekiant pigios, stabilios ir žalios šilumos energijos, tas pats laukia ir šilumos ūkio.
Atrodytų, klausimas visiškai retorinis. Tačiau Lietuvos energetikos sistemoje labai dažnai dėl neorganizuotumo, dėl trumparegiškų ir neracionalių sprendimų, dėl nesugebėjimo derinti interesus ar panašių priežasčių būtent taip ir atsitinka – brangūs įrenginiai nenaudojami.
Vien Europos Sąjungoje perteklinė šiluma sudaro 2 860 TWh per metus, o tai beveik atitinka visą ES energijos poreikį šilumos ir karšto vandens gamybai gyvenamuosiuose ir paslaugų sektoriaus pastatuose. Didelę dalį šios perteklinės šilumos būtų galima surinkti ir panaudoti. Tai būtų tvariausias būdas...
Karas Ukrainoje, su tuo susijusi energetinė krizė ir kitos pastaruoju metu pasaulį užklupusios negandos atskleidė, kad reikia būti pasiruošus įvairiausiems netikėtumams. Kaip šiuo požiūriu atrodo Lietuvos miestų apsirūpinimas šiluma ir karštu vandeniu?
Šių metų kovą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijų atstovai lankėsi Švedijos valstybiniame tyrimų institute RISE, Geteborge, kuris atlieka „tilto“ tarp mokslo įstaigų ir pramonės vaidmenį. Susitikimo su mokslininkais metu buvo apžvelgtos kiekvienos šalies aktualijos ir problemos ...
Kone dvejus metus pasaulyje siautusi koronaviruso pandemija su griežtais karantino apribojimais privertė paslaugas teikiančias įmones rasti nuotolinių bendravimo būdų. Užsidarė įprasti klientų aptarnavimo padaliniai, konsultantai išmoko viską paaiškinti ir sutvarkyti telefonu ar elektroninėmis priem...
Prasidėjus karui Ukrainoje, visa Europa išgyvena pokyčių periodą tiek užsienio, tiek ir vidaus politikoje. Kone labiausiai šie pokyčiai paveikė nuo rusiškos energetikos itin priklausomą Vokietiją, kuriai atsisakius gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos Baltijos jūros dujotiekiu „Nord-Stream“, smarkiai iš...
Ekonomiškumas, patogumas, saugumas, švari aplinka - tai centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) privalumai, kuriuos dabar įvertina ne tik daugiabučių namų gyventojai, bet ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai, kurie puikiai suskaičiuoja, kad įsirenginėti nuosavas katilines,...
75 procentai centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvos miestams ir miesteliams pagaminama iš biokuro: miško kirtimo liekanų, menkavertės malkinės medienos, miškų retinimo ar medžiais apaugusių laukų valymo. Didelė dalis biokuro pagaminama ir iš įvairių medienos perdirbimo, baldų įmonių atliekų. Medi...
Norite pamatyti žmogų, kuris atsako už jūsų šildymo kokybę? Susisiekite su jūsų daugiabutį administruojančia įmone. Išsakykite jai savo problemas, paprašykite pagalbos. Jei nesulauksite atsako, pasikalbėkite su kaimynais, gal verta keisti namo valdytoją (administratorių ar bendriją), o gal užtarimo ...
Tik 1975 m. plyname lauke pradėtas statyti Visagino miestas (iki 1992 m. vadintas Sniečkumi) pagal tų laikų standartus buvo viena moderniausių ir labiausiai pažengusių gyvenviečių su gerai išvystyta ir visiškai nauja infrastruktūra. Kol veikė Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE), ji tie...
Lietuvos žiniasklaidos priemonės mirga reportažais ir pranešimais apie gresiantį brangiausią istorijoje šildymo sezoną. Pateikiama daugybė prognozių ir patarimų, tarp kurių sunku ir susigaudyti. Pabandykime išsiaiškinti viską iš eilės, pagal dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus.
Europos Sąjungos teisės aktuose laikomasi nuostatos, kad miestų centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos yra didelė energetinė infrastruktūros vertybė. Bet įrengti tokias sistemas jau susiformavusiuose didmiesčiuose, jas prižiūrėti, keisti, remontuoti yra iššūkis. Dėl šilumos trasų rekonstrukcij...
Nuotolinis apskaitos prietaisų nuskaitymas nėra naujovė – daugelis šalies šilumininkų yra įrengę tokius prietaisus. Išmanūs pritaisai pakeitė daug metų naudotus paprastus skaitiklius, kai žmonėms reikėdavo patiems kas mėnesį pranešti duomenis šilumos ar vandens paslaugų tiekėjams. Būtent nuotoliniu ...
Šiuo metu apie du trečdalius suvartojamos elektros Lietuva importuoja iš kaimyninių šalių. Strateginiai dokumentai sako, kad ateityje visa reikalinga elektra Lietuvoje bus gaminama iš saulės ir vėjo. Keliami tikslai - nacionalinė energetinė nepriklausomybė ir tvarus elektros sektorius – neabejotinai...
Nors viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie brangų centralizuotą šildymą, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų Lietuvos miestuose rikiuojasi į eilę. Ypač situacija karšta Lietuvos pajūryje – Klaipėdoje naujų klientų, panorusių naudotis AB „Klaipėdos energija“ šildymo paslaugomis,...
Šildymo sezonas daugeliui šalies gyventojų kelia stresą. Kokios bus sąskaitos, ar užteks lėšų susimokėti, ar priklauso kompensacija? Visi su viltimi laukia gerų žinių iš Vyriausybės, energetikų, ekonomistų, bet šiemet jų nėra. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Neregėta energetinė krizė, k...