Vasaros pinklėse

Darius mane grubiai ir staigiai užčiaupia, ir sušnabžda: „Pas mane bus dar geriau ir daugiau, gražuole, tik leisk man įeiti...“. Aš nebesivaldau ir jau beveik ruošiuosi šaukti, tačiau staiga mane išmuša šaltas prakaitas ir jaučiu, kad akyse ima temti. Emocijų tikrai per daug, nes jis šaltai priduria...

Jis stipriai suima mano plaukus ir netikėtai patraukia pirmyn. Iš malonaus netikėtumo aikteliu. Na, ką aš čia meluoju – garsiai suaimanuoju. Nebegaliu valdyti savęs ir nenoriu. Kam slėpti tai, ką išgyvenu? Jau ir taip per ilgai tai dariau.