8 straipsnių
Velykų papročiai – lietuviški Velykų papročiai apjungia krikščioniškas ir pagoniškas tradicijas. Velykos minimos marginant kiaušinius, juos ridenant ir dalijantis su kitais. Taip pat žaidžiami įvairūs Velykiniai žaidimai, renkamas stipriausias margutis. Šie papročiai kilę iš pagonybės. Tuo tarpu pagal krikščioniškus papročius Velykų rytą einama į bažnyčią, taip pat einama aplink bažnyčią paminint Kristaus kančių kelią.
Tradiciškai ant Velykų stalo būna margučių, mėsos patiekalų, Velykų boba.
Apie Velykų papročius mūsų senolių laikais ir velykinių tradicijų kaitą Žinių radijo laidoje „Ekspertai patarė“ pasakojusi etnologė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė teigė, jog ir senovėje Velykos buvo švenčiamos panašiai kaip ir dabar. Ji taip pat pa...
„Per Didžiąją Velykų savaitę negalima nei bartis, nei pyktis, niekam nieko skolinti, o skolas iki to geriau atiduoti. Tai – dvasinio pasirengimo savaitė. Verbų šventė yra unikaliausia, ką turime, niekur pasaulyje tokių verbų nėra, tai visiškas fenomenas. Lietuviai Velykų laikotarpiu laikydavosi daug...
Kasmet Velykų data keičiasi, tačiau papročiai ir maloni šventinė atmosfera – išlieka. Skirtingos tautos Velykas švenčia savaip ir turi neretai tik jiems būdingas tradicijas bei personažus. Laukiant gražiausios pavasario šventės prekybos tinklas „Lidl“ atsiųstame pranešime pasakoja apie tradicijas, k...
Nors šv. Velykos yra minimos bene visame pasaulyje, įvairiose šalyse nusistovėję tradicijų skirtumai gali dažną nustebinti. Savo gyvenimą su Lietuva susiejęs virtuvės šefas Gian Luca Demarco tikina, kad susipažinęs su lietuviškais šv. Velykų papročiais, šiandien pastebi kelis esminius skirtumus tarp...
Lietuvoje Šv. Velykos – viena iš svarbiausių metų švenčių. Ta proga dažno lietuvaičio giminė susirenka po vienu stogu bei susitinka ilgai nematytus artimuosius. Emigravusiems lietuviams ne visada pavyksta Velykoms grįžti į Lietuvą, tad prisikėlusį Kristų tenka sveikinti svečioje šalyje. Gyvendami da...
Etnologas Libertas Klimka, remdamasis senolių išmintimi – šimtmečiais susiklosčiusiais senolių stebėjimais – spėja orus.
Mažutis ąsotėlis - skani tyrelė. Kas? Žinoma, kiaušinis. O kai kiaušinis spalvotas, rodos, dar gardesniu tampa.
Mįslė klausia: „Septynios mylios sauso tilto; ant galo saulė teka. Kas?“. Nesunku atspėti šią tautosakos gudrybę: jau beveik perėjome šį gavėnios prieš šv. Velykas tiltą.
