14 straipsnių
Atlikėjui Algimantui Minalgai-Soliariui paskutinis birželio penktadienis buvo ypatingas. Šią dieną jis sumainė vestuvinius žiedus su savo nauja širdies drauge Monika Gumbrevičiūte.
Pietvakarių Anglijoje esančio Tornkombo kaimelio apylinkėse vyras metalo detektoriumi po žeme aptiko neįtikėtiną lobį – deimantu inkrustuotą auksinį, kone idealios būklės, viduramžių laikų vestuvinį žiedą.
Ukrainos prezidento nuotraukas kasdien mato visas pasaulis, todėl Volodymyro Zelenskio gerbėjų tarpe atsiranda ir tų, kurie pastebi net menkiausią detalę. Pavyzdžiui, jo vestuvinį žiedą.
Karantinas juvelyrikos verslui atnešė daug iššūkių, tokių kaip tiekimo sutrikimai, parodų ir parduotuvių uždarymas, turizmo apribojimai. Skaudžiausiai visa tai atsiliepė prabangių papuošalų kūrėjams, mat internetinė prekyba niekaip negali atstoti pardavimų fizinėse parduotuvėse. Net ir atvėrus duris...
Tikrą vyrą puošia tik vestuvinis žiedas. Tikras vyras turi porą kelnių, švarką, tris megztinius, vienus batus vienam sezonui, o niūrių kaip šlapdribos sniegas spalvų apatinį trikotažą ir kojines perka turguje pas nenusakomo amžiaus moteris. Su nuolaida.
Mums įprasta vestuvinį žiedą nešioti ant dešinės rankos bevardžio piršto, kai tuo tarpu kitose šalyse žmonės juos nešioja ant kairės rankos. Apie tradicijas ir tai, ant kokios rankos astrologiniu požiūriu geriausia nešioti vestuvinį žiedą, pasakoja atrologė Palmira Kelertienė.
Noriu ir aš pasidalinti savo istorija apie pamestą ir rastą vestuvinį žiedą. Gal kam ši istorija ir sukels juoką, bet, patikėkit, man tada buvo visai nejuokinga.
Šių metų rugpjūčio 16 d. mano tėveliai atšventė sidabrines vestuves. Ketvirčio amžiaus jubiliejaus proga tėvai sumainė sidabro žiedus, bet pasakojimas bus ne apie juos...
Drebančiomis rankomis surenku iki kaulų smegenų žinomą numerį. Greičiau! Siaubas, tik dabar suprantu, kokia ilga yra ta sekundė. Pagaliau! Nuo verkimo prarastu balsu iš paskutiniųjų iššniokščiu: „Mam, pamečiau vestuvinį žiedą!“
Tai atsitiko 1986 metų žiemą, prisimenu, kad tai buvo sekmadienis. Aš, mano žmonos (jau mirusios) brolis ir du draugai išvykome į poledinę žūklę.
Kartą gražią vasaros dieną sėdėjome pas draugus sodyboje. Kaip ir visada prieš maudydamasi ežeriuke vyras žiedą nusimauna ir perduoda man pasaugoti, tik tąkart jis man jo neperdavė, o tiesiog pamėtėjo ir, aišku, aš jo nepagavau.
Gražus vasaros vidurdienis. Saulės nudeginti jaunų mamyčių kūnai, vandens purslų palytėti, smagiai ilsisi ežero pakrantėje. Vaikai smėlio pilis mažais delniukais glosto, tėveliai kamuolį gainioja.
Buvo Joninių išvakarės. Sesuo, gyvenanti už 250 km, pasikvietė į svečius. Kadangi vasaros pradžia, tai dar iki išvykimo pasodinau darželyje keletą gėlių kupstelių, kuriuos padovanojau mamai Janinai.
Būna akimirkų, kai žiedas, regis, pats prašosi nuimamas nuo piršto. Taip atsitiko kolegei, kuri vidury miško mažu pjūkleliu buvo priversta nupjauti vyrui žiedą, mat teko pasirinkti - jis arba sutinęs pirštas.
