Virginija Laurinaitienė

36 straipsnių

Virginija Laurinaitienė

Jei atsidurtume negyvenamoje gamtinėje aplinkoje, kokiame nors labai nuošaliame vienkiemyje, kur girdėtume tik gamtos garsus, prieš akis nemirgėtų kaimynai, kurių aprangos stilius, triukšmingas būdas erzina akis ir klausą, niekas nekontroliuotų, nestebėtų, nereikalautų gyventi taip, kaip nori kiti –...

Virginija Laurinaitienė

Sūnus bus, manydavo dviejų dukterų tėvas, žiūrėdamas į trečiojo vaiko besilaukiančią žmoną. Senelio Juozapo vardu pavadinsime, amato mokytis išleisime. Jis buvęs šaulys pats Juzuką šaudyti išmokys. Mergaitėms tire nėra ko veikti, kas kita ten nueiti su sūnumi. Ir į kalvę ūgtelėjusį nusivesiu. Grįžę ...

Virginija Laurinaitienė

Mažos vištų galvos, daug proto ten tilpti negali, bet neapykantos ir agresijos netrūksta. Tamsoje bejėgės, lapę pamačiusios, ar pajutusios, kaip tas žvėris jas apsnūdusias renka lyg uogas nuo krūmo iš baimės sustingsta, o kai pavojaus nėra, nubunda gamtos galvon įdėta neapykanta. Na, ir prasideda tv...

Virginija Laurinaitienė

Alksnėnai – visų užmirštas kaimas. Daug kas pykina ir erzina, vargina ir genda. Iš sienos kyšo susivėlusių elektros laidų kuokštas. Trūksta vyriškų rankų. O štai kartą vonios kambaryje keistai ir bauginančiai ėmė burgzti skalbimo mašina. Sugedo...

Virginija Laurinaitienė

Visi mes mokiniai ar buvę mokiniai: vieni mokomės abėcėlės, o kiti gyvenimo tiesų. Akivaizdu tapo, koks trapus žmogaus gyvenimas, kaip reikalingi draugai ir išminties mokantys mokytojai šalia. O dar būtinas tikėjimas, kuris suteikia tvirtumo, vilties didelės negandos akivaizdoje.

Virginija Laurinaitienė

Kai ji išsiruošdavo pasivaikščioti, eidavo lėtai, neskubėdama, apžiūrėdavo, kiek paaugo eglutė pasodinta aikštės viduryje, ar daug sukapojo senose kapinėse nugenėtų medžių šakų nebejaunas kaimynas. Jis kažkodėl su tomis šakomis vargdavo pačiose kapinėse, lyg norėdamas su mistiškaisiais gyventojais s...

Virginija Laurinaitienė

Mistinės televizijos laidos akloji aiškiaregė baba Nina traukia prie ekranų žmones ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Žiniuonė, paslaptinga gyvenamoji aplinka, ritualai su keistu siūlų kamuoliu, patarimai apie namų tvarką, žmonių įpročius, reikia pripažinti, tam tikram žmonių ratui daro įspūdį. Bab...

Virginija Laurinaitienė

Simukas jau – nebemažas. Jis jau žino, kad dienų, kurios vadinasi darbo dienomis yra labai daug ir jos slenka labai lėtai ir būna nuobodžios. O savaitgalio dienos prabėga labai greitai. Per nuobodžiąsias dienas tėtis ir mama išeina į darbą, o su juo pabūti ateina senelė auklytė. Ji ne paprasta senel...

Virginija Laurinaitienė

Lietuvos vyresnioji karta atsidūrė dviejų laikmečių sandūroje, turėjo peržengti tą ribą, prisitaikyti prie naujų sąlygų, atsidūrė akistatoje su informacinėmis technologijomis, keitėsi buities technika, paslaugų organizavimas. Mokinio pasiekimus šeima tikrina pagal įrašus kompiuteryje, naudojasi elek...

Virginija Laurinaitienė

Adolfas Barčius pasidėjo prie durų du prekių maišelius, piniginėje susirado raktą ir ėmė rakinti dirbtuvės duris. Jis buvo meninio amato žmogus, iš jo dirbtuvių iškeliavo daugybė medinių angelų, nelabukų, užgavėnių kaukių, koplytstulpių ir sodus bei kiemus paįvairinančių vilkų, raudonkepuraičių, gry...

Virginija Laurinaitienė

Tą dieną jos galvoje susimaišė gėlių, kavos, pastovėjusios daržovių mišrainės kvapai. Iškilmingos kalbos, eiliuoti ir paprasti linkėjimai jau buvo išsisėmę. Balsai susiliejo į vieną gaudesį. Jai visi šypsojosi, ji visiems šypsojosi. Tie išlydintieji ir išlydinčiosios šiandien jai buvo malonūs. Tikri...

Virginija Laurinaitienė

Goda buvo pilka, pilkutėlė moteriškė. Jei ji būtų sumaniusi mišių metu nuo altoriaus nugvelbti žvakes su visomis žvakidėmis ir sugebėjusi netoliese pasislėpti su savo nedorai įgytu lobiu , nė vienas iš gausiai pamaldose dalyvavusių žmonių nebūtų galėjęs nupasakoti, kaip ji atrodė. Tokie žmonės labai...

Virginija Laurinaitienė

Buvau karjerą pradėjusi mokytoja. Dar nebuvo palaužta savivertė ir baimė netemdė proto. Reikėjo kažkokio plano. Kiekvienas vadovėlio autorius sistemina išdėstytą medžiagą, pradžioje ar pabaigoje prideda planą, bet dažniausiai nenurodo, kad tai planas. Būdama visuomenininke, studijų metais šimtus kar...

Virginija Laurinaitienė

Kontorėlėje Staselės buvo visur pilna: slapčia tikrino kolegų įrašus užsakymų knygoje ir iškilmingai per susirinkimą pranešdavo, kas užmiršo padėti brūkšnelius tarp datos skaičių. Ji budriai stebėjo, kad niekas iš jos skyriaus nepabėgtų anksčiau iš vakaronės darbuotojams, akyla akimi pamatydavo, kur...

Virginija Laurinaitienė

Pokštavo, šiemet orai: gruodį žydėjo žibuoklės, nuo Kalėdų tekėjo klevų sula, dekoratyvūs, kultūriniai augalai pradėjo vešėti, alyvos mezgė pumpurus, žydėjo migdolai, hiacintai, miestų skveruose – akį džiugino našlaičių žiedai, sausio mėnesį tulpės stiebėsi iš po žemės į šviesą. Gegužę – krito pirma...

Virginija Laurinaitienė

Dabar užmiesčiuose stiebiasi namukai, apsupti erdvės su rūpestingai nušienauta veja, iš tolo matomomis gėlių lysvėmis, nematytais žydinčiais krūmai. Auga šiuolaikiniai kotedžai. Balkonas, terasa bei dideli stiklo plotai, per kuriuos namų erdvė prisipildo saulės šilumos ir natūralios šviesos, atsiver...