viršpelniai

Šiais metais bankų pelnas Europoje greičiausiai pasiekė aukščiausią lygį nuo finansų krizės laikų, kildamas kartu su palūkanų normomis. Kadangi ekonomikos perspektyvos dėl besiformuojančių geopolitinių krizių prastėja, šį pelno sezoną dėmesio centre gali atsidurti spaudimas pelningumui ir paskolų ne...

Kai Lietuvoje buvo įvestas taip vadinamas „viršpelnio“ mokestis bankams, susilaukiau klausimų, kodėl tai neįvyko Vokietijoj. Teko aiškinti susiklosčiusią situaciją Vokietijos bankų sistema – apie tai ir šis rašinys.

Tokio precedento per visą Lietuvos nepriklausomybę, ko gero, dar nebuvo: valstybė rimtai nusitaikė apmokestinti vienos verslo šakos pelną du kartus. Ketvirtadienį beveik visas Seimas, išskyrus dviejų liberalios pasaulėžiūros frakcijų narius, po pateikimo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymui,...

Nuvilnijus žiniai apie galimus šalies bankus pelnus, kurie, prognozuojama, šiais metais gali trigubėti ir siekti milijardą eurų, tokios tendencijos labiau finansų sektoriumi besidominčių žmonių nelabai stebina. Labiau stebina diskusija šia tema viešojoje erdvėje, kuri vyksta be pačių komercinių bank...

Viešai nuskambėjusi žinia apie šimtus milijonų eurų siekiančius ir toliau augančius Lietuvoje veikiančių bankų pelnus šokiravo Lietuvos žmones. Šokiravo, nes karo Ukrainoje ir alinančios infliacijos aplinkybėmis prasidėjęs ekonomikos nuosmukis daugeliui įjungė pavojaus signalus – kaip išgyventi, kai...

Kiekvienas sukrėtimas ar pokytis ekonomikoje išprovokuoja pasikeitimus verslo ir gyventojų piniginėse. Pandemijos, infliacijos ir karo kontekste dalis verslų patyrė nuostolių, daliai verslų ši situacija buvo labai naudinga ir pelningumo rodikliai mušė rekordus. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, Lietu...

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytas laikino solidarumo įnašo bankams įstatymo projektas yra paremtas netinkama logika. Pasak jo, Vyriausybės atstovų ir Seimo narių teigimas, kad bankai gauna pajamas „nieko neveikdami“ yra paremtas pasirinkimu igno...

Nors Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK) su prašymu tarpininkauti derybose su Švedija dėl elektros kainų „viršpelnių“, EK narys Virginijus Sinkevičius nėra linkęs šių užsitęsusių dvišalių derybų laikyti Lietuvos pralaimėjimu.

Nevyriausybinės organizacijos siūlo, kad infliacijos akivaizdoje būtų apmokestintas maisto bendrovių neplanuotas pelnas. Lietuvoje tokiai idėjai nepritaria mokesčių politikos formuotojai, skeptiškai žiūri ir dalis ekonomistų, praneša LNK Žinios.

Vyriausybei pirmadienį pritarus europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę, elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodika ir jo deklaravimo tvarka turėtų būti parengta vėliausiai iki kitos savaitės pradžios, teigia energetikos rinkos reguliuotoj...

Italija patvirtino 35 mlrd. eurų vertės ateinančių metų biudžeto įstatymą, pagal kurį bus padidintas mokestis už nenumatytą pelną energetikos bendrovėms. Taip siekiama išplėsti paramą šeimoms ir verslovėms, kenčiančioms nuo pašokusių kainų.

Kokia dalis Švedijos viršpelnių teks Lietuvai – susitarti reikia iki gruodžio 1-osios, tačiau likus mažiau nei mėnesiui iki termino pabaigos, vis dar neaišku, kaip pinigai bus paskirstyti. Energetikos ministras užsimena, kad Švedija apskritai netrykšta noru dalintis.