Įžvalgomis apie tai dalijasi trumpam į Lietuvą atvykęs rūšinės kavos ekspertas, Vilniuje veikiančios kavinės „Italala Caffè“ partneris iš Italijos Francesco Sanapo.
„Kavamedžiai į klimato pokyčius reaguoja labai jautriai. Net ir vienu laipsniu pakitusi aplinkos temperatūra, sumažėjęs ar padidėjęs kritulių kiekis sukelia grėsmę šių augalų išlikimui. Ką jau kalbėti apie kokybiškų vaisių – kavos pupelių – brandinimą“, – teigia F. Sanapo.
Kavos ekspertas įsitikinęs – aplinkosauga yra ne tik kavos gamintojų, bet ir vartotojų rūpestis.
„Žinoma, svarbu, kad ūkininkai stengtųsi išsaugoti bioįvairovę, bent dalinai atsisakytų įvairių chemikalų tręšdami dirvožemį. Bet atsakingai elgtis turi ir kita pusė – vartotojai. Pavyzdžiui, skatinčiau atsisakyti kavos kapsulių. Tik pagalvokite, kas nutiktų, jei visi pasaulio gyventojai kiekvieną rytą pradėtų nuo puodelio kavos, pagaminto iš kapsulės. Juk šias atliekas vėliau reikia kažkaip sunaikinti. Taip pat svarbu rinktis tvariai užaugintą kavą. Tiesa, ji neretai bus brangesnė, bet taip jūs paremsite ūkininkus, atsakingai žvelgiančius į kavos auginimo procesą“, – pataria F. Sanapo.
Milijonus gyventojų paliečiantis procesas
Daugiau nei 25 milijonams pasaulio gyventojų kava yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Net 70 proc. iš jų gyvena Lotynų Amerikos šalyse – daugiausia Brazilijoje, Kolumbijoje, rodo 2021 m. „Livelihoods funds“ duomenys.
„Konkurencija kavos rinkoje – milžiniška. Dėl to kai kurie kavos augintojai daugiau dėmesio skiria kiekybei, o ne kokybei. Masinės kavos produkcijos tiekėjams svarbiausia pelnas, o tvarumas – kainuoja. Taigi, nenuostabu, kad pigi kava beveik niekada nebus užauginta aplinkai draugišku būdu. Dažniausiai auginant tokią kavą naudojama daugybė trąšų, nesaugomas dirvožemis. Dar viena problema – darbuotojų išnaudojimas“, – teigia F. Sanapo.
Kaip atrodo tvarus kavos auginimas? Anot eksperto, svarbiausia, kad ūkininkai saugotų auginamus kavamedžius ir leistų jiems duoti derlių natūraliai.
„Tvariuose kavamedžių ūkiuose ribojamas naudojamų cheminių trąšų kiekis, saugomas ir tausojamas dirvožemis ir bioįvairovė. Taip pat jų darbuotojams laiku mokamas tinkamas atlyginimas, neišnaudojamos socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, vaikai. Visa tai – atsakingo verslo pagrindas. Žinoma, jį išlaikyti kainuoja brangiau, bet rezultatas – tvariai užauginta kokybiška kava – tikiu, yra to vertas“, – teigia F. Sanapo.
Kavos ateitis
Atsakingi ūkininkai ne tik stengiasi kavą auginti aplinkai draugišku būdu, bet ir ieško inovatyvių sprendimų, kaip dabartinius kavamedžius būtų galima pritaikyti kintančiam klimatui.
„Šiuo metu ryžtingiausi kavos augintojai ieško naujų tvaraus ūkininkavimo būdų. Pavyzdžiui, išvedamos naujos, klimato pokyčiams atsparesnės kavamedžių rūšys. Taip pat išbandomi nauji kavos uogų apdorojimo būdai, leidžiantys puikų derlių gauti net ir pačiomis nepalankiausiomis klimato sąlygomis“, – pasakoja F. Sanapo.
Trečią kartą Lietuvoje viešintis kavos ekspertas teigia pastebintis, kad žmonių supratimas kinta – vis dažniau teiraujamasi ne tik apie kavos skonį, bet ir apie kelią, kuriuo kavos pupelės atkeliauja iki rytinio espresso kavos puodelio.
„Viešėdamas Lietuvoje negaliu atsistebėti, kokie žingeidūs jūs esate. Nepaprastai džiaugiuosi, kai matau klientus, besiteiraujančius, kur ir kaip kava buvo užauginta, kas ją skrudino. Tai džiuginantys pokyčiai, rodantys, kad žmonėms tampa svarbus ne tik kavos skonis, bet ir jos „istorija“, – pastebi F. Sanapo.
Tvarumas ir skonis
Kava, užauginta socialiai atsakinguose ir aplinkai draugiškuose ūkiuose, beveik visada pasižymės unikaliu ir maloniu skoniu, tvirtina kavos ekspertas.
„Pateiksiu palyginimą. Pagalvokite, kokia uogienė bus skanesnė – iš žalių ar prinokusių uogų? Tas pats ir su kava. Masinės kavos produkcijos gamintojai skuba, nuskina dar žalias arba naudoja jau pernokusias kavos pupeles, kurios jau buvo nukritusios ant žemės. Nenuostabu, kad iš tokių pupelių pagaminta kava bus karti. Na, o atsakingi ūkiai savo rankomis skina tik tinkamai prinokusias pupeles, kas užtikrina ir puikų kavos skonį bei aromatą. Visai kaip ir uogienės. Todėl, kai kitą kartą pirksite kavą – pasidomėkite, kas, kur ir kaip ją augino. Padėkos ne tik jūsų skonių paletė, bet ir mūsų gamta“, – šypsosi F. Sanapo.