Balandžio 7–8 d. Taline (Estijos Respublika) įvyko Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto posėdis, pranešime spaudai informuoja Seimo kanceliarija. Posėdyje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir Seimo nariai Ligita Girskienė, Romualdas Vaitkus ir Juozas Varžgalys, kurie kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų nariais ir savo šalių vyriausybių atstovais aptarė nulinio išmetamo anglies dioksido kiekio viziją Baltijos regione ir trijų Baltijos valstybių ilgalaikę bendradarbiavimo strategiją.
Posėdyje pastebėta, kad klimato kaita išlieka vienu iš svarbiausių mūsų laikų iššūkių, dėl kurio reikia pertvarkyti mūsų ekonomikas ir keisti visuomenes. Baltijos valstybės yra tarp Europos Sąjungos valstybių narių, kurios labiausiai sumažino išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Europos Sąjunga (ES) siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, o Baltijos valstybės yra taip pat įsipareigojusios siekti šio tikslo, todėl svarbus vaidmuo teks visiems ekonomikos sektoriams – nuo elektros energetikos sektoriaus iki pramonės, judumo, pastatų, žemės ūkio ir miškininkystės.
Atkreiptas dėmesys, kad siekiant skatinti perėjimą prie švaresnės energijos, tvaresnės pramonės ir ekologiškesnių įpročių, gali būti taikomi ekologiniai mokesčiai ir subsidijos. Bus didelis iššūkis ir puiki galimybė ekonomikai ir visuomenei, jei šalys sugebės rasti realius ir teisingus sprendimus. Kadangi valstybės narės ir regionai labai skiriasi, Baltijos valstybės turėtų ieškoti sprendimų, kuriais būtų pripažįstami nacionaliniai ir regioniniai skirtumai. Parlamentarų teigimu, būtina atsižvelgti į valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, skirtingus atspirties taškus, susijusius su išmetamaisiais teršalais ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, į išmetamų teršalų mažinimo galimybes, taip pat į ligšiolines pastangas ir sudaryti galimybes įgyvendinti individualius sprendimus, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas.
Posėdyje aptartos bendrų ekologinių mokesčių ir subsidijų galimybės, kad regione būtų lengviau pereiti prie žaliosios ekonomikos ir kokius ekologinius mokesčius ir subsidijas Baltijos valstybės galėtų įvesti kartu.
Vienas kitą papildantys investicijų ir aplinkos politikos tikslai gali būti labai svarbūs siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslų ir kuriant tvaresnę ekonomiką Baltijos valstybėse, todėl komiteto nariai aiškinosi, kokia yra investicijų ir aplinkos politikos tikslų sąveika Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, kokie yra panašumai ir skirtumai ir kokių bendrų investavimo prioritetų Baltijos valstybės galėtų imtis, siekdamos sumažinti išmetamo CO2 kiekį regione.
Tvari ir atsakinga miškotvarka ir durpių gavyba yra labai svarbios siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslų, todėl posėdyje diskutuota, kokie yra Baltijos valstybių miškotvarkos ir durpių gavybos iššūkiai ir galimybės, ir kaip Baltijos valstybės galėtų bendradarbiauti.
2021 m. Baltijos Asamblėja pradėjo diskusiją apie anglies dioksido surinkimą, naudojimą ir saugojimą Baltijos valstybėse. Mokslininkai nustatė, kad šios sistemos potencialas Baltijos valstybėse yra, todėl dėl šios priežasties Baltijos Asamblėja paragino vyriausybes suformuluoti bendrą požiūrį į anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo vaidmenį Baltijos valstybėse.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų nariai aptarė bendrus perdirbimo projektus, siekiant paspartinti klimato neutralumo tikslo įgyvendinimą Baltijos valstybėse, kalbėjo, kokie yra pokyčiai ir tolesni veiksmai. Bendri perdirbimo projektai Baltijos valstybėse galėtų būti labai svarbūs regionui, nes perdirbimo pajėgumų didinimas galėtų turėti didelės įtakos siekiant ambicingesnių perdirbimo tikslų. Parlamentarai diskutavo, kokia yra dabartinė Baltijos valstybių perdirbimo projektų įgyvendinimo padėtis, kokie yra vyriausybių planai dėl Baltijos valstybių regioninio požiūrio į atsinaujinančiosios energijos projektų plėtrą, kaip Baltijos valstybės galėtų skatinti ir remti panaudotos tekstilės, ypač sintetinės, perdirbimo projektus, kokios yra šios srities perspektyvos ir dabartinės galimybės Baltijos valstybėse kurti bendrą atliekų pakavimo sistemą.