„Mes esame tarp tų, kurie daugiausiai padarė – pertvarkėme šilumos sektorių, dabar išvystėme saulės energetikos modelius, kurie yra tiesiog inovacija visur pasaulyje, kai galime turėti nuotoliu nutolusias elektrines. Esame pavyzdys to, kad sugebame užtikrinti darną“, – išskirtiniam interviu iniciatyvai „Tvari Lietuva“ iš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP27) pasaulio vadovų susitikimo teigė S. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek kitos šalys privalo suprasti, jog yra žymiai pigiau padėti besivystančioms šalims dabar, o ne spręsti jų problemas vėliau. Todėl ministras ragina prisidėti prie pagalbos neturtingoms šalims.
„(Migrantai – ELTA) ne iš gero gyvenimo važiuoja pas mus ir lipa per tvorą. Jie tampa desperatiški, šeimos susimeta pinigus, kad kažkas važiuotų ir uždirbtų pinigus. Lietuva turi nusiteikti, kad mes turime dalyvauti tarptautiniuose finansavimo mechanizmuose, jau esame turtingo pasaulio šalis su daugiau automobilių negu vairuotojų, turinčių teises. Ir mes turime prisidėti prie pagalbos.
Taip pat Lietuva turi suprasti, kad tai yra moraliniai dalykai. Jei mes nebūsime pavyzdys Ukrainai, jei nebūsime pavyzdys Armėnijai, Sakartvelui ar kitoms šalims, tai į ką jos orientuosis? Esame posovietinio bloko lyderiai, aplenkę Pietų valstybes, ir turime tapti pavyzdžiu, nepaisydami savo mažumo“, – interviu „Tvariai Lietuvai“ pažymėjo ministras.
Jo teigimu, šiuo metu yra prognozuojama, kad pasaulio migracija kils būtent dėl perteklinės drėgmės ar karščio, o ne dėl karinių konfliktų. Todėl, anot S. Gentvilo, būtina sukurti mechanizmus, leisiančius prisitaikyti prie klimato kaitos Pietų valstybėms.
„Viena iš pagrindinių problemų, kodėl mus – Šiaurę – užplūs migrantai ir yra dėl to, kad mes nesugebame jiems sukurti gyvenimui patogių sąlygų. Todėl čia (COP27 – ELTA) bus kalbama ir deramasi, kaip sukurti mechanizmus, kurie leistų prisitaikyti prie klimato kaitos Pietų valstybėms“, – sakė ministras.
„Reikia suprasti, kad karas Ukrainoje yra kažkas europietiško, o kitos šalys susiduria ir su ta pačia energetine krize, ir pasauliniu badu, ir nuniokotu Pakistanu ar Afrikoje žuvusiu derliumi. Mes tas problemas dažnai ignoruojame <...>. Ukrainos karas turi globalias pasekmes, bet dažnai tai yra suprantama, pasakysiu rasistiškai, kaip baltųjų konfliktas, nes baltieji negirdi daugelio kitų konfliktų, tragedijų, kurios kasdien vyksta Azijoje, Afrikoje ir kituose žemynuose“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad lapkričio 7–8 d. COP27 pasaulio vadovų aukščiausio lygio susitikime Egipte turėjęs dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda atšaukė savo dalyvavimą. Vietoje jo delegacijai vadovauja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
COP27 metu siekiama pažangos derybose dėl ilgalaikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo įgyvendinimo inicijuojant daugiau veiksmų ir programų, taip pat – ambicingesnių nacionaliniu lygiu nustatytų įsipareigojimų siekiant ilgalaikio 1,5°C temperatūros apribojimo tikslo. Pasaulio vadovai Egipte aptarė tarptautinio klimato kaitos finansavimo planus, siekiama proporcingai paskirstyti klimato kaitos finansavimo lėšas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms.
Praėjusių metų COP26 baigėsi bendru įsipareigojimu apriboti klimato šilimą iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų. Tačiau, stebint dabartines išlakų tendencijas, pasauliui šio tikslo įgyvendinti nepavyks.