A. Guterresas: nesiimant radikalių veiksmų laukia pavojinga ir nestabili ateitis
Susitikimą A. Guterresas pradėjo kaltinimais turtingoms šalims ir iškastinio kuro pramonei dėl jų vangios reakcijos į klimato krizę, rašo „The Guardian“.
Jis teigė, kad pasaulis nuo perėjimo prie švarios energijos atsilieka dešimtmečiais.
„Privalome kompensuoti laiką, prarastą dėl delsimo ir įsitvirtinusių interesų grupių, kurios iš iškastinio kuro uždirba milijardus, godumo“, – sakė JT generalinis sekretorius ir pridūrė, kad kai kurios iškastinio kuro bendrovės net ėmėsi gėdingų bandymų stabdyti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos.
Turtingos šalys turi kuo greičiau iki 2040 m. pasiekti, kad jų išmetamų planetą šildančių teršalų kiekis būtų lygus nuliui, – neseniai atliktoje JT analizėje nustatyta, kad šis uždavinys gerokai nutolęs nuo plano, – ir suteikti skurdesnėms, pažeidžiamoms šalims žadėtą iki šiol trūkstamą finansavimą klimato kaitos srityje.
„Daugelis skurdžiausių šalių turi teisę pykti, kad jos labiausiai kenčia nuo klimato krizės, nors prie jos atsiradimo neprisidėjo, taip pat kad žadėtas finansavimas nebuvo suteiktas ir kad jų skolos yra labai didelės“, – teigė A. Guterresas.
Jis pabrėžė, kad žmonija atvėrė pragaro vartus, sukeldama vis stiprėjančias karščio bangas, potvynius ir miškų gaisrus visame pasaulyje, ir kad nesiimant radikalių veiksmų laukia pavojinga bei nestabili ateitis, kai pasaulinė temperatūra sušils 2,8 °C, palyginti su ikiindustriniu laikotarpiu.
„Žmonijos ateitis yra mūsų rankose, – sakė jis. – Turime paspartinti tempą, paversti planus veiksmais ir pakeisti kryptį.“
Susitikime nedalyvavo didžiausi pasaulio teršėjai
Aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos buvo pakviesti dalyvauti daugiau nei 100 valstybių vadovai. Pakviestos tos šalys, kurios, JT vertinimu, turi naujų, didelių užmojų klimato kaitos srityje.
Vis dėlto akivaizdu, kad pastangų, reikalingų siekiant išvengti pražūtingų klimato kaitos padarinių, trūksta, nes į susitikimą neatvyko dauguma didžiausių pasaulio teršėjų anglies dioksidu, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną ir Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.
Taip pat nedalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Indijos prezidentas Narendra Modi ir Didžiosios Britanijos prezidentas Rishi Sunakas.
„Jų nedalyvavimas rodo, kad šiuo metu į užduoties mastą nežiūrima rimtai, – sakė Bostone esančio Tuftso universiteto Fletcherio mokyklos dekanė ir buvusi Baltųjų rūmų patarėja Kelly Sims Gallagher. – Jei būtume rimtai nusiteikę, visi jie šiandien būtų prie diskusijų stalo. Tai kelia susirūpinimą.“
Pačiame vadovų susitikime buvo atvirai pasmerkta iškastinio kuro pramonė. Kai Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pasakė, kad ši klimato krizė yra iškastinio kuro krizė, salėje pasigirdo plojimai.
„Tai nėra sudėtinga. Tai naftos deginimas. Tai dujų deginimas. Tai anglies deginimas. Turime tai įvardyti, – sakė N. Newsomas. – Dešimtmečius naftos pramonė kiekvieną iš mūsų, esančių šioje salėje, laikė kvaileliais. Jie papirkinėjo politikus. Jų apgaulė ir neigimas, besitęsiantis dešimtmečius, sukūrė sąlygas, kurios čia egzistuoja ir šiandien.“
Pokyčius vadina bandymu užgesinti gaisrą prakiurusia žarna
A. Guterresas pripažino, kad vien aukščiausiojo lygio susitikimas greičiausiai iš esmės nepakeis klimato krizės trajektorijos. Vis dėlto Niujorke buvo paskelbta apie kai kurias priemones, pavyzdžiui, JAV tapo viena iš daugelio šalių, pasirašiusių sutartį dėl pasaulio vandenynų apsaugos. Taip pat buvęs Niujorko meras milijardierius Michaelas Bloombergas pažadėjo skirti dar 500 mln. dolerių pastangoms uždaryti anglies ir dujų elektrines JAV.
Tačiau vis dar lieka didžiulė spraga, kalbant apie tai, ko reikia, kad būtų išvengta pražūtingos klimato kaitos, ir mažai vilčių, kad lapkričio mėnesį vyksiantis COP28 – aukščiausiojo lygio susitikimas – Dubajuje padės ją ištaisyti.
„Šalių siūlomi nedideli žingsniai yra sveikintini, tačiau jie panašūs į bandymą užgesinti gaisrą prakiurusia žarna, – sakė Pasaulio išteklių instituto Tarptautinės klimato iniciatyvos direktorius Davidas Waskowas. – Labai nesutampa veiksmų, kurių imasi vyriausybės ir įmonės, mastas ir permainų, kurių reikia klimato krizei įveikti.“.