Miesto medžiai, augantys keliskart sudėtingesnėmis sąlygomis nei natūralioje aplinkoje, kaitros metu atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Ypač kenčia jauni, neseniai pasodinti medeliai. Tokių Vilniuje – gausu, nes savivaldybė nuo 2021 m. rudens miestą pradėjo masiškai želdinti. Akivaizdu, kad pastaruoju metu naujakuriams augalams pritrūko drėgmės, todėl šie tiesiog nudžiūvo.
Žaliausias Europos miestas?
Geležinio Vilko ir Ozo gatvės sankryžoje visiškai nudžiūvo net ir žmogaus ūgio pušys. Jos džiūsta ir prie itin išpopuliarėjusio Paupio kvartalo (tarp Drujos ir Sukilėlių gatvių). Tuo tarpu Algirdo ir kitose Naujamiesčio gatvėse merdėja ne vienas naujai pasodintas lapuotis.
Jasinskio, Pamėnkalnio gatvėse, panašu, sausros neišgyvens ne viena brandi liepa, taip pat naujai pasodintos liepaitės. Prie Reformatų parko Pylimo gatvėje nudžiūvusios liepos jau yra šalinamos.
Vilnius 2021 metais buvo paskelbtas žaliausiu Europos miestu. Turbūt dėl to miestiečiai socialiniuose tinkluose taip jautriai reaguoja į šalinamus ar dėl sausros nykstančius medžius. Miestas kaip vieną iš prioritetų įvardina žalumos didinimą, todėl yra inicijavęs projektą Žalioji banga.
Medžiams skirta tūkstančiai eurų
Žaliosios bangos programoje, parengtoje Vilniaus miesto savivaldybės, įvardijamas siekis, kad kiekvienas iš 2000 Vilniaus gatvės kilometrų būtų žalias. Skaičiuojama, kad iki 2023 metų rudens Vilniuje bus pasodinta 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių.
Vien 2022 metais želdinimui Vilniuje skirta 1823,9 tūkst. Eur – apie 30 proc. daugiau nei 2021 metais. Projekto metu miesto gatves siekiama paversti žalumo oazėmis, tačiau realybė visgi tikrai ne tokia graži.
Želdinių priežiūrai 2022 metais skirta 2319,8 tūkst. Eur, beveik tiek pat kiek 2021 m., tačiau poreikis augs daugiau kaip 42 proc. ir sieks apie 3333,6 tūkst. Eur, skaičius įvardija Vilniaus mero patarėjas Kristinas Taukačikas. Pašnekovas pažymi, kad priežiūros poreikio augimą lemia ir klimato sąlygos.
Pastarosiomis itin karštomis dienomis medžių ir krūmų laistymui per parą Vilniuje sunaudojama vidutiniškai 288 tūkst. litrų vandens. Visgi žvelgiant į nuotraukas susidaro įspūdis, kad to nepakanka.
„Medžių, krūmų, vijoklių priežiūra vasaros sezono metu vykdoma vadovaujantis technine specifikacija. Medžiai laistomi, kai jų pomedžiai ima sausėti, o taip nutinka ne tik karštomis dienomis, tačiau ir esant retesniems lietums. Pomedžių dirvos drėgmė matuojama mechaniniais ir elektroniniais drėgmės matuokliais (priklausomai nuo pasodinto augalo šaknų sistemos tūrio, augalinio grunto tankio). Šiuo metu nagrinėjamos galimybės Vilniaus mieste įrengti technologiją, kuri leistų stebėti dirvožemio drėgmę nuotoliniu būdu belaidžių sensorių pagalba“, – aiškina K. Taukačikas.
Paklaustas, kada medeliais nustojama rūpintis, kad jie kaitrų metu yra tiesiog paliekami likimo valiai, mero patarėjas sako, jog intensyviausiai medžiais rūpinamasi pirmaisiais jų augimo metais. K. Taukačiko teigimu, dažniausiai laistomi tik neseniai pasodinti medžiai ir krūmai. Todėl ne nuostabu, kad Vilniuje taip gausu nudžiūvusių jau ne pirmus metus augančių medžių. Jiems kaitros metu belieka melsti lietaus.
Neketina sustoti sodinti
Šiuo metu Lietuvoje – nemenka kaitra, o tokios karščio bangos labiausiai veikia lapuočius medžius. Tuo tarpu mažiausiai pažeidžiami dabar vyraujančioms oro sąlygomis yra spygliuočiai, nors pastaruosius labiau puola ligos ir kenkėjai.
„Miesto mikroklimatą stipriai lemia įkaitęs asfaltas ir kietosios dangos. Greta to, kad miesto oras yra labiau užterštas išmetamosiomis dujomis bei kietosiomis dalelėmis, dėl kaitros šiais metais jis yra labai sausas. Be to, miesto oras yra žymiai šiltesnis lyginant su mišku, o tai padeda plisti medžių kenkėjams“, – komentuoja Vilniaus savivaldybės atstovas pridurdamas, kad iš dalies su karščio bangų padariniais susitvarkyti padeda tvarios pievos.
Be to, atsižvelgiant į klimato kaitą, pastaruosius metus Vilniuje sodinamos vis įvairesnės medžių ir augalų rūšys, tvirtina K. Taukačikas: „Vietoje kelių krūmų ir medžių rūšių kaip ankstesniais metais, šiemet jų sodinama daugiau kaip 30. Klimato kaita ledžia tikėtis daugiau visžalių augalų“.
Galima suabejoti, ar daugiau sodinamų augalų rūšių nereikš tiesiog dar didesnio sudžiūvusių medžių ar krūmų kiekio. K. Taukačiko teigimu, pastarieji sodinimui Vilniuje parenkami pagal kelis kriterijus: atsparumas taršai, karščio bangoms, drėgmės stygiui, vėjuotumui, ribotam augimvietės dydžiui. Anot jo, sodinti parenkamos rūšys taip pat vertinamos ir pagal atsparumą ligoms, priežiūros poreikį, želdinio kaip ekosistemos tvarumą, ilgaamžiškumą, naudą bioįvairovei: „Be abejo, atsižvelgiame ir į kaimyninių šalių įvairiapusę praktiką, medelynų monitoringo medžiagą Europiniu lygiu, stebime klimato kaitos įtaką augalams.“