Klimato kaita – ne tik ekstremalūs karščiai, bet ir kylančios maisto produktų kainos

Šylantis klimatas ir toliau muša rekordus. Po istoriškai šilčiausių 2022-ųjų, panašu, kad 2023-ieji taip pat įeis į istoriją, kaip rekordiniais karščiais pasižymėję metai – Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnybos duomenimis, po karščiausios pasaulyje šių metų vasaros sekė toks pat rekordiškai šiltas rugsėjis. Kaip rašoma pranešime spaudai, klimato kaita kelia iššūkių ne tik vaisių ir daržovių augintojams, bet ir gamintojams – vis garsiau kalbama apie ekstremalių orų pokyčių įtaką ekonomikai bei maisto produktų kainoms.

Pasak Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslininko doc. dr. Vytauto Liako, šiuo metu pasaulyje vyksta ne klimato kaita, o tikras klimato šėlsmas.

„Tai galime pastebėti ir Lietuvoje – vis dažniau lengvai peržiemoja augalų ligų sukėlėjai, atsiranda naujų kenkėjų, su kuriais nesusitvarko vietiniai antagonistai, didžiausią nerimą kelia vis dažniau netolygiai pasiskirstantys krituliai ir oro temperatūra. Po įprastų orų staiga užeina karščio bangos, kurios laikosi po kelias savaites, džiovina dirvožemį, dėl ko kenčia augalai, arba užeina tokios ekstremalios krušos, kokia šią vasarą praūžė Joniškyje su didžiausiais nuostoliais – tokių dalykų dar nėra buvę“, – vardija doc. dr. V. Liakas.

Pašnekovo teigimu, dėl klimato kaitos sukeliamų ekstremalių orų pokyčių keičiasi ir augalininkystės tendencijos – Pietų šalyse vystomas žemės ūkis vis labiau traukiasi į kol kas palankesnius orus turinčią Šiaurę.

„Žemės Pietuose vis labiau trūksta vandens. Afrikos ir Europos pietinės šalys, pvz., Ispanija, susiduria su tuo, kad beveik visas ten augančias kultūras reikia papildomai laistyti, o tai savaime suprantama didina savikainą. Apelsinai, mandarinai, kuriais taip mėgstame mėgautis žiemą, yra užauginami itin sunkiu darbu. Vis dažniau javus dėl sausrų tenka nupjauti pašarui, kad nebūtų visiškai prarastas derlius. Natūralu, kad viskas pamažu pradeda traukti į Šiaurę, kuri taip pat jau šiltėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje puikiai peržiemoja tokie dekoratyviniai augalai, kurių anksčiau negalėdavome auginti – mūsų klimatas jau yra priartėjęs prie Vokietijos orų“, – sako doc. dr. V. Liakas.

Apelsinų krizė atsilieps sulčių kainai

Itin ryškus klimato kaitos poveikis stebimas apelsinų rinkoje. 70 proc. pasaulinės apelsinų sulčių rinkos užimanti Brazilija, viena svarbiausių apelsinų tiekėjų Europai, pastaruosius metus priskina mažiau apelsinų, dėl ko mažėja sulčių gamintojams reikalingų žaliavų.

„Tai, kas darosi apelsinų rinkoje, jau galima pavadinti krize. Apelsinų pasiūla darosi ribota ne tik dėl mažėjančio Brazilijos apelsinų derliaus, bet ir kitose apelsinus auginančiose šalyse vykstančių kataklizmų – sausrų Ispanijoje, uraganų Floridoje. Prie mažėjančio apelsinų derliaus prisideda ir nauja citrusinių vaisių liga „Huabglongbing“ (liet. geltono drakono liga), dėl kurios apelsinmedžiai numeta nesunokusius apelsinus ir patys per kelerius metus visai nunyksta“, – pranešime spaudai komentuoja didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ vadovas Marius Gudauskas.

Pasak jo, kol mokslininkai ieško vaistų nuo apelsinų derlių naikinančios bakterinės ligos, manoma, kad Brazilijoje ja užkrėsti apie ketvirtadalis visų apelsinmedžių. Didieji apelsinų tiekėjai jau paskelbė apie „force majeure“ aplinkybes tiekimo įsipareigojimams, o apelsinų trūkumas neišvengiamai padarė įtaką ir apelsinų žaliavos kainai.

„Per pastaruosius metus apelsinų sulčių koncentratas pabrango dvigubai. Turint omenyje, kad apelsinų sulčių koncentratas naudojamas ne vien šimtaprocentinėms apelsinų sultims, bet ir kitiems vaisių sulčių gėrimams gaminti, žaliavų kainos paveikė didžiąją dalį sulčių produkcijos savikainos. Juo labiau, kad apelsinų tiekėjų galimybės didinti apelsinų pasiūlą yra ribotos – net jei šiuo metu būtų sodinama daugiau naujų apelsinmedžių, esamą paklausą jie patenkintų tik po 5 metų“, – pranešime spaudai pabrėžia M. Gudauskas.

Įmonė per metus pagamina daugiau nei milijoną litrų apelsinų sulčių, kurių gamybai reikalingos koncentruotos sultys atvežamos iš Brazilijos apelsinų tiekėjų.

Ekonominė aplinka taip pat slinks į Šiaurę

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet skelbė, kad klimato šilimas iki 2030 m. gali net 50 proc. padidinti maisto produktų infliaciją ir prisidėti prie bendrosios infliacijos augimo. Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, net ir trumpalaikiai orų pokyčiai turi milžinišką įtaką maisto kainoms.

„Visi ryškesni klimato pokyčiai, kaip aukštesnė temperatūra, didesni vėjai, liūtys ar sausros, išbalansuoja rinką – nuo orų priklauso ne tik lietuviškų kviečių, bet ir ties Žemės pusiauju auginamos kavos, kakavos derlius bei kainos. Didžiausia problema, kad kuo toliau, tuo didesni klimato kaitos sukeliami ekstremumai. Tokiomis sąlygomis veikiantis verslas netenka stabilumo ir kai kurie ūkininkai, kurie visą gyvenimą vertėsi žemdirbyste, pavyzdžiui, augino vynuoges, vienais metais dėl klimato kaitos sukeltų kataklizmų gali tiesiog žlugti“, – sako jis.

Ekonomisto teigimu, klimato kaita labiausiai veikia ir taip skurdžias šalis – ties pusiauju esančios šalys susiduria su didžiausiomis karščio bangomis, dėl ko ekonominė aplinka yra priversta slinktis į Šiaurę.

„Tai neišvengiamai keis ekonominę aplinką. Visų pirma, pasaulio ekonomika koncentruosis mažesniame žemės plote, antra – augs vienoje vietoje gyvenančių žmonių skaičius. Jau dabar pasaulyje gyvena 8 mlrd. žmonių – 30 proc. daugiau nei 2000-aisiais metais – jiems visiems reikės ne tik maisto, bet ir būsto, transporto, išsilavinimo, kitų paslaugų. Iš to gali kilti įvairių įtampų – tiek ekonominių, tiek politinių ar religinių, ką jau matome ir šiandien“, – pastebi M. Dubnikovas.