Nauji tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos orai taps ne tik, švelniai tariant, nemalonesni, bet ir sunkiau prognozuojami. Tai galima pastebėti jau dabar – keliones, planus gamtoje vis dažniau sujaukia netiksliai numatytos orų prognozės. XX – XXI a. sandūroje jos pasitvirtindavo didžiausiu tikslumu, sako Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Justas Kažys, tačiau dėl spartėjančios klimato kaitos pastaraisiais dešimtmečiais prognozėmis pasitikėti darosi vis sunkiau. Ne gana to, kuo toliau, tuo situacija šioje srityje bus prastesnė.
„Artimiausią dešimtmetį orai tikrai bus dar sunkiau prognozuojami, nebent bus atrasta kokia nors burtų lazdelė. Nuo nestabilių sąlygų labai kenčia visi orų prognozavimo modeliai. Jie savo darbą atlieka gerai, modeliai nėra blogi, tačiau orų sistemoje keičiasi kažkas, ko modelis negali tinkamai apčiuopti, – teigia klimatologas. – Tai didelis iššūkis mano kolegoms, tačiau su šiomis problemomis susiduriama ne tik Lietuvoje. Atrodo, prognozės darėsi vis patikimesnės, bet klimato atšilimo tendencija visa tai sugriovė. Dabar nebeliko tikėjimo, kad prognozės darysis patikimesnės – kaip tik teigiama, kad jų pasitvirtinimas tik mažės.“
Prognozės pasitvirtina, bet kitoje vietoje
Viena pagrindinių orų nenuspėjamumo priežasčių – besikeičianti, nestabili klimato sistema, sako jis.
„Anksčiau vasaromis vyraudavo labai aiški tendencija: arba šviečia saulė, arba lyja su pragiedruliais. Tačiau dabar orai, ypač atkeliaujantys iš pietų, atneša labai įvairias oro mases. Programėlių modelis, bandantis nuspėti, kur šviečia saulė, ar kur lyja, apsirinka teritoriškai, – pažymi klimatologas. – Neabejotina, kad kažkur prognozuojamu metu tikrai švies saulė, bet galimai ne virš Lietuvos, o virš Baltarusijos ar Lenkijos. Lietuva, palyginus, yra tik nedidelis 300 km pločio ruožas, ir nustatyti, kada čia lis, yra sudėtinga. Orų sistemos yra labai nepastovios, jos greitai formuojasi ir greitai išsiskaido, todėl įvyksta neprognozuojami procesai.“
Be kita ko, mes šiek tiek išpuikome, sako J. Kažys, nes visada norime žinoti tikslius orus, tikslią valandą, kiekvieno nedidelio miestelio teritorijoje: „Dažniausiai prognozės pasitvirtina, bet kartais, pavyzdžiui, 100 km į kairę arba dešinę nuo tos vietos, kuria domimasi.“
Siekiant išvengti sujauktų planų, klimatologas siūlo orų prognozes visuomet tikrinti ne vienoje internetinėje svetainėje, o keliose skirtingose. Jei daugelis šaltinių prognozuoja panašius orus, tuomet galima tikėtis, kad jie tokie ir bus, teigia jis.
Lietuvai nebūdingi orai tampa norma
Nėra paskaičiuota, kokią tiksliai įtaką orų neprognozuojamumui padarė klimato kaita, bet ji Lietuvoje pastaruosius 10-15 m. gana stipriai pradėjo keisti orus, ypač vasaros metu, dėmesį atkreipia pašnekovas.
„Pagrindinė to priežastis – orų masės, atkeliaujančios iš pietų. Jos jau būna prisotintos vandens garų, o kai nuo žemės paviršiaus gauna papildomą šilumą, ima dažniau lyti“, – pažymi jis.
Anksčiau orų masės iš pietų vasaros metu taip pat pasiekdavo Lietuvą, bet dabar, dėl šylančio klimato, tai vyksta kur kas dažniau, teigia J. Kažys.
„Juostos pasislinko į šiaurinę pusę. Mūsų klimatas atšilo, todėl „nustūmėme“ šiaurę. Orų masės, kurios vasaromis pas mus atslinkdavo nuo Islandijos, Atlanto vandenyno, dabar paprastai nukeliauja aukščiau, ties Skandinavija, o į Lietuvą atplūsta orai iš Vakarų Europos, iš pietų, – aiškina klimatologas. – Didžiausi pokyčiai įvyko praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pabaigoje – nuo tada Lietuvoje stebimas temperatūros kilimas, kritulių persitvarkymas.“
Lietuvai anksčiau nebuvo būdingi gausūs lietūs, tačiau dabar jau tampa norma, pabrėžia J. Kažys. Prognozuojama, kad staigios liūtys su perkūnija, kruša ir stipriu vėju Lietuvoje kartosis vis dažniau.
„Paprastai Lietuvoje per dieną susikaupęs lietus vasarą iškrisdavo pavakarę, o dabar galime liūtis turėti ir iš ryto, ir po pietų, ir dar naktį. Šilumos ir drėgmės užtenka tam, kad kasdien toje pačioje vietoje lytų net kelis kartus. Tai Lietuvoje nebūdavo įprasta“, – pastebi „Delfi“ pašnekovas.
Tokie lietūs – viso pasaulio problema, ypač vidutinių platumų, pažymi klimatologas. Jie ypatingi tuo, kad dažnai apima mažesnę nei 10 km teritoriją, geras to pavyzdys – Vilnius: „Čia staiga vienas rajonas „plaukia“, o kitame lietaus net nė lašo.“
Toks oras pavojingas ne tik sveikatai ir saugumui
Visiškai sumažinti klimato kaitos poveikio jau nepavyks, pokyčiai jau juntami ir bus dar labiau juntami ateity, neslepia J. Kažys. Per artimiausius dešimt metų klimatas Lietuvoje smarkiai nesikeis, situacija bus panaši kaip dabar, tačiau tolimesnėje ateityje galime sulaukti didesnių pokyčių, sako jis.
„Viskas priklausys nuo to, kaip pavyks pristabdyti klimato kaitą pasauliniu mastu. Tai priklauso ne nuo Lietuvos. Mes esame orų vartotojai – ties Lietuva orų masės dažniausiai nesiformuoja, mes jas tik gauname“, – teigia pašnekovas.
Visgi artimiausioje ateityje galime tikėtis aukštesnių oro temperatūrų, prognozuoja klimatologas: „Per artimiausius 10 metų neabejotinai bus sumušti visi Lietuvos karščio rekordai. Vasaromis sausi ir karšti laikotarpiai mainysis su liūčių laikotarpiais. Tai pavojinga žmonių saugumai ir sveikatai, bet taip pat labai kenkia žemės ūkiui, transportui, infrastruktūrai.“