Konkurentų Lietuvos keliuose barstomai druskai kol kas nemato: bandymai ją pakeisti pasirodė nevaisingi

Pernai Vyriausybei uždraudus pirkti druską kelių barstymui iš Baltarusijos, savivaldybėms už kelių priežiūrą teko mokėti net iki dviejų kartų brangiau, o šiemet naudojama Maroko ir Šiaurės Afrikos druska taip pat yra brangesnė išeitis. Nors užsienio šalių patirtis rodo, kad vietoje druskos galima sėkmingai pritaikyti alternatyvias priemones, o Vilniuje prieš porą metų šaligatvius išmėginta barstyti kavos tirščiais, specialistai kol kas nemato, kaip alternatyvų panaudojimas ateinančiais metais galėtų tapti realiu scenarijumi.

Kavos tirščius „pasimatavo“ Vilniaus miesto takai: galėtų būti alternatyva, bet negreitai

Sudrėkinta natrio chlorido (NaCl) druska, druskos ir smėlio mišiniai plačiai naudojami pasaulyje kaip viena iš efektyviausių slidumą mažinančių priemonių. Tačiau, vertinant šių priemonių poveikį aplinkai, gyvūnams ir transporto priemonėms, dažnai kyla diskusijų dėl galimų alternatyvų.

Viena labiausiai aptariamų pastaraisiais metais yra kavos tirščiai – dažnai gamtosaugininkų giriama alternatyva kelių barstymui, plačiu mastu išbandyta Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje ir kitose. Alternatyvą šaligatviams barstyti įvertinusios šalys įvardija ne vieną privalumą – ji pigesnė, ekologiška, nekenksminga transporto priemonių dalims, šaligatviais vaikštantiems augintiniams bei šalia esančiai augmenijai.

Prieš porą metų alternatyva išmėginta ir Vilniuje. Lukiškių aikštės takai buvo nubarstyti ne įprastu smėlio ir druskos mišiniu, o būtent kavos tirščiais.

Eksperimento ėmusis Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ pastebi, kad ateityje „kavos tirščiai tikrai galėtų pretenduoti tapti alternatyva šaligatvių ar laiptų barstymui smėliu, bet dar negreitai.“ Alternatyva taip ir nebuvo plačiau pritaikoma, nes įžvelgta tam tikrų pritaikymo, logistikos ir žaliavos išgavimo sunkumų.

„Kad galėtų būti tinkamai naudojami, kavos tirščiai turi būti visiškai sausi, kad nepelytų. Deja, iš kavinių tinklų gaunami tirščiai turi per daug likutinės drėgmės, o džiovinimo įrangos ar hermetiškų sandėlių šiuo metu nėra“, – skelbiama „Grinda“ feisbuko paskyroje.

Kita problema susijusi su tirščių surinkimu – kavinių tinklams tai reikštų papildomus kaštus ir kitus rūpesčius. O dar daugiau minusų „Grinda“ įžvelgia alternatyvos pritaikyme.

„Tirščiai sniego netirpdo, o tik sumažina slidumą. Paslydus, ne tik gali užsigauti, bet ir rūbus išterlioti. Taip pat dangos nuo tirščių keičia spalvą, kas šiaip nėra labai didelė problema – rusvo atspalvio batika dekoruotos šaligatvio plytelės gal būtų netgi labai įdomu. O jei rimtai, rudi plėmai mieste – ne visų skoniui. Beje, itin smulki tirščių frakcija, gerokai smulkesnė nei smėlio, reikštų papildomą taršą kietosiomis dalelėmis. Barstomo smėlio miestas palaipsniui atsisako, būtent dėl šios priežasties“, – argumentais prieš dalinasi „Grinda“.

Kavos tirščiai – ne vienintelis Vilniaus eksperimentas alternatyvų druskos barstymui paieškose. Štai, prieš maždaug dešimtmetį Vilniuje eksperimentuota su melasa, tačiau nesėkmingai. Tąkart paaiškėjo, kad su transporto srautu pakilę mikrolašeliai, nusėdę ant troleibusų kontaktinio tinklo, nuo elektros iškrovų svyla.

Alternatyvų panaudojimo galimybės – labai ribotos

Vertindamas alternatyvių medžiagų kainas ir jų privalumus, lyginant su natrio chlorido druska, AB „Kelių priežiūros“ technologijų grupės vadovas Paulius Kairiūkštis artimiausiu metu teigia matantis labai ribotas alternatyvių slidumą mažinančių medžiagų naudojimo galimybes.

Vis dėlto, užsienio šalių pavyzdžiai rodo, jog alternatyvų gali būti. Kaip vieną iš pavyzdžių P. Kairiūkštis išskiria Skandinavijos šalis, kurios mažesnio eismo intensyvumo keliuose naudoja ne smėlio-druskos mišinius, o pašildytą granitinę skaldelę, kuri įšąla į apledėjusią kelio dangą ir taip padidina sukibimą su slidžia kelio danga.

„Mažomis apimtimis, pavyzdžiui, kelių ruožuose, kur yra ypač griežtos sąlygos poveikiui aplinkai, pavyzdžiui, įvairiose saugomose teritorijose, naudojamos kitos, alternatyvios slidumą mažinančios cheminės medžiagos: įvairūs acetatai, formiatai ar karbonatai, bei jų mišiniai. Deja, jų kaina, lyginant su natrio chlorido druska yra 10 ir daugiau kartų didesnė, todėl jų naudojimas yra labai ribotas“, – pastebi „Kelių priežiūros“ technologijų grupės vadovas.

Ne kartą kilusios diskusijos, jog sumažinti slidumą šalies keliuose būtų galima sumažinti pasitelkus kavos tirščius. Paklaustas, kiek realu būtų tokį sprendimą pritaikyti Lietuvoje, P. Kairiūkštis pabrėžia, jog priemonės efektyvumui ir pritaikomumui įrodyti reikalingi išsamesni tyrimai, todėl kol kas šis metodas kelia daug abejonių.

Kavos tirščių panaudojimo idėja buvo siūloma remiantis ir ekologiniu aspektu, tačiau pašnekovas pažymi, kad ir esamų priemonių poveikis aplinkai – minimalus.

„Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad išbarstomos druskos poveikis aplinkai yra minimalus. Akivaizdus pavyzdys, kad išbarstyta druska nekenkia aplinkai tiek, kiek kai kurios suinteresuotos šalys bando parodyti, tai pakelėse vešliai auganti žolė. Aukščiausio priežiūros lygio keliuose, kuriuose išbarstomos druskos kiekis yra pats didžiausias, pakelių šienavimo darbus vykdome iki 5 kartų per sezoną“, – teigia P. Kairiūkštis.