Pasak Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, prie klimatui neutralios ekonomikos perėjimo Lietuvoje prisidės žaliojo vandenilio gamyba, elektromobilių parko plėtra, jūrinio vėjo energetikos vystymas ir gaminantys vartotojai, teigiama Vilniaus Gedimino technikos universiteto pranešime spaudai.
Po trisdešimties metų šis skaičius turės pasiekti 80 proc. – tokią dalį galutinės suvartojamos energijos Lietuva turės pagaminti pati, o visa ši energija privalės būti pagaminta iš neiškastinių išteklių. Tačiau ar tokia ambicinga vizija gali būti įgyvendinta realiomis sąlygomis ir ko reikia norint to pasiekti?
ES ir Lietuvos vizijos klimatui neutraliai ekonomikai
„Pagrindiniai kriterijai, siekiant klimatui neutralios energetikos Lietuvoje, yra vėjo energetikos plėtra, vis didėjantis gaminančių vartotojų skaičius ir atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) naudojimas transporte“, – teigia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministrė.
„Interreg Europe“ projekto „Nukreipimas prie atsinaujinančios energijos, siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos“ (angl. SHREC) seminare, kurį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), buvo kalbama apie miestų planavimą ir tvarumą, atsižvelgiant į pastatų energetikos ir aplinkos inžinerijos sritis.
„ES tikslas sutampa ir su šių metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 26) siekiu iki amžiaus vidurio pasiekti nulinį grynąjį išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį“, – teigia VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė ir SHREC projekto vadovė Vilma Purienė.
Pasak jos, džiugu, kad prie šio siekio prisideda ir „Interreg Europe“ programos projektas SHREC, kuriuo siekiama pereiti prie mažai anglies dvideginio sukuriančios ekonomikos, stengiamasi paskatinti verslą ir namų ūkius naudoti atsinaujinančią energetiką ir investuoti į CO2 mažinimo priemones.
Viceministrė D. Garbaliauskaitė, atsakinga už atsinaujinančios energetikos vystymą, atkreipia dėmesį į Lietuvos tikslus, siekiant nulinės grynosios CO2 emisijos kiekio – iki 2050 m. visa šalyje suvartojama elektros energija, šildymui naudojama energija ir pusė visos transporto sektoriuje suvartojamos energijos turės būti pagaminta naudojantis alternatyviais energijos šaltiniais.
„Galime pasidžiaugti, kad atsinaujinančių išteklių dalis Lietuvos galutiniame energijos vartojimo balanse 2020 m. sudarė 27,36 proc., o tai yra daugiau nei Lietuvai nustatytas tikslas, kuris siekia 23 proc., bei daugiau nei pačios ES tikslas – 20 proc.“, – priduria ji.
Sausumos vėjo energetikos tikslai
Pasak D. Garbaliauskienės, vėjas yra didžiausias gamybos šaltinis, kuris patenkina 13 proc. visos Lietuvos elektros energijos poreikio.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančių sausumos vėjo jėgainių galia siekia 545 MW. Vis dar plėtojamų sausumos vėjo projektų galia padidins šią galią dar 900 MW.
Jūrinis vėjas Lietuvoje: kokie ateities planai?
2019 m. Lietuva ir Japonija pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti dvišales praktinio bendradarbiavimo galimybes energetikos projektuose.
Pranešime spaudai teigiama, kad memorandumo bendradarbiavimo rėmuose Japonijos energijos perdavimo kompanija TEPCO šiais metais parengė galimybių studiją, kurioje pateiktos rekomendacijos Baltijos šalims dėl atsinaujinančių išteklių plėtros. Nustatyta, kad bendras Lietuvos jūrinio vėjo potencialas siekia 3,4 GW.
„Lietuva pradėjo parengiamuosius darbus jūrinio vėjo jėgainių parko plėtrai – Vyriausybė priėmė nutarimą iki 2030 m. Baltijos jūroje pradėti plėtoti 700 MW galios vėjo jėgainių parką,“ – teigia viceministrė D. Garbaliauskaitė.
Ji taip pat priduria, kad jūrinio vėjo jėgainių projektas kasmet pagamins apie 2,5–3,0 TWh elektros energijos, o tai sudaro apie 25 proc. visos Lietuvos elektros energijos poreikio.
Pasak viceministrės, pasirinkta teritorija vėjo jėgainių parko plėtrai gana gerai ištirta – tai yra 137 kv. km. teritorija, 30-40 km atstumu nutolusi nuo kranto, o vėjo greitis ten siekia apie 9–10 m/s.
„Preliminariais vertinimais, projektas pritrauks virš milijardo eurų investicijų, sukurs per 1300 naujų darbo vietų. Kasmet bus surinkta per 8 mln. eurų mokesčių. Projektas turės teigiamos įtakos transporto ir statybos sektoriams bei Klaipėdos jūrų uosto plėtrai. Be to, projektas padės iki 30 proc. sumažinti elektros importą“, – jūrinio vėjo projekto Baltijos jūroje naudas akcentuoja viceministrė.
Žaliojo vandenilio gamyba
Kitas svarbus Lietuvos tikslas – jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos perteklius bus panaudojamas elektrolizei ir atsinaujinančio „žaliojo“ vandenilio gamybai.
„Atsinaujinantis vandenilis apims dar nematytą, novatorišką technologiją. Šios technologijos panaudojimas bus labai svarbus, siekiant subalansuoti atsinaujinančių išteklių augimą ir padėti tiems sektoriams, kuriems dekarbonizacijos procesai seksis sunkiau,“ – akcentuoja viceministrė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva importuoja apie 70 proc. elektros energijos.
„Lietuva neturi didelio kiekio vietoje išgaunamo iškastinio kuro. Todėl mūsų rinka yra atvira naujam, vietoje pagamintam energijos šaltiniui,“ – priduria D. Garbaliauskaitė.
Pasak viceministrės, iki 2030 metų į vandenilio plėtrą Lietuva planuoja investuoti apie 300 mln., eurų.
2020 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai vadovaujant, 19 verslo, mokslo ir viešųjų įstaigų įkūrė Lietuvos vandenilio platformą, kurios tikslas plėtoti vandenilio technologijas energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose. Nuo platformos įkūrimo datos narių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – dabar vandenilio platforma vienija daugiau kaip 40 narių.
Viceministrės D. Garbaliauskaitės teigimu, Lietuvoje per metus pagaminama apie 300 tūkst. tonų pilkojo vandenilio. Perėjimas prie žaliojo vandenilio turėtų didelį poveikį anglies dioksido emisijų mažinimui pramonės srityje.
„Šiuo metu yra rengiamos Vandenilio plėtros Lietuvoje gairės ir Veiksmų planas, kurį tikimasi patvirtinti kitų metų antrąjį ketvirtį,“ – teigė viceministrė.
Šis planas nustatys žaliojo vandenilio plėtros kryptis ir ekonomikos sektorius, kuriuose vandenilis galėtų būti naudojamas veiksmingiausiai. Taip pat bus pateikta visa vandenilio vertės grandinė, kurios vystymas Lietuvoje optimaliausias.
Gaminantys vartotojai
„Iki 2030 m. Lietuva ketina didinti decentralizacijos lygį ir sudaryti sąlygas vartotojams patiems gamintis elektros energiją,“ – teigia viceministrė.
Anot jos, Lietuva sukūrė unikalią sistemą, kuri greitai ir lengvai leidžia kiekvienam elektros vartotojui tapti gamintoju.
„Gaminantys vartotojai turi galimybę gaminti ir vartoti elektros energiją savo patalpose arba naudotis virtualia tinklo apskaitos galimybe. Dėl subsidijų, gaminančių vartotojų skaičius pastaraisiais metais drastiškai išaugo – nuo 2015 m. jų skaičius padidėjo daugiau nei 200 kartų,“ – džiaugiasi viceministrė.
Alternatyvi energija transporto sektoriuje
„Elektrinis mobilumas laikomas lūžio tašku atsinaujinančiai elektros energijai panaudoti transporto sektoriuje. Todėl Lietuva turi tikslą – iki 2030 m. sukurti 6 tūkst. viešų ir 54 tūkst. privačių elektromobilių įkrovimo punktų,“ – pasakoja viceministrė D. Garbaliauskaitė.
Bet tai dar ne viskas – anot jos, Lietuva siekia išnaudoti biometano ir vandenilio dujų potencialą.
„Siekiama, kad iki 2030 m. 5,2 proc. biometano ir žaliojo vandenilio būtų panaudojami transporto sektoriuje,“ – akcentuoja viceministrė.
Hanzos taikomųjų mokslų universiteto Nyderlanduose kuruojamame „Interreg Europe“ projekte „SHREC“ siekiama pagerinti regioninę ir nacionalinę politiką, didinant atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį visoje energijos rūšių grupėje, skatinti, palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą įmonėse, bendruomenėse, namų ūkiuose. Projekte kartu su partneriais iš Švedijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos bei Italijos dalyvauja ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.