Pirmadienį paskelbtame naujame tyrime teigiama, kad pasaulis atsidūrė ant kritinės klimato ribos peržengimo slenksčio. Tai reiškia, kad laiko išvengti katastrofiškiausių pasaulinio atšilimo padarinių, lieka labai mažai, rašo „The Guardian".
Naudodami dirbtinį intelektą klimato šilimo terminams prognozuoti, Kolorado valstijos ir Stanfordo universitetų mokslininkai nustatė, kad per artimiausią dešimtmetį pasaulio temperatūra, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, greičiausiai kils 1,5 °C. Tyrimas taip pat rodo, kad yra 50 proc. tikimybė, jog iki šio amžiaus vidurio Žemė šils 2 °C. Tokį šilimą pasaulio mokslininkai vadina lūžio tašku.
„Turime labai aiškių įrodymų, kokį poveikį įvairioms ekosistemoms daro jau įvykęs 1 °C klimato šilimas“, – sakė Stanfordo universiteto klimatologas Noah Diffenbaugh, kuris naują tyrimą atliko kartu su atmosferos mokslininke Elizabeth L. Barnes. – Tyrimo, atlikto taikant naują metodą, rezultatai patvirtina, kad tikrai susidursime su nuolatiniais klimato pokyčiais, kurie sustiprins jau dabar jaučiamą poveikį.“
Naudodami vieną iš dirbtinio intelekto tipų, kuris atpažįsta ryšius dideliuose duomenų rinkiniuose, mokslininkai išmokė sistemą analizuoti daugybę klimato modelių simuliacijų ir nustatyti terminus, kada bus pasiekta tam tikra temperatūra.
Nustatyta beveik 70 proc. tikimybė, kad 2044–2065 m. bus peržengta 2 °C riba, net jei išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje sparčiai sumažės.
Temperatūros kilimas 2 °C lemtų kur kas didesnę žalą
Beveik 200 šalių pasirašytame Jungtinių Tautų (JT) Paryžiaus susitarime įsipareigota užtikrinti gerokai mažesnį nei 2 °C atšilimą. Jame taip pat pripažinta, kad siekis, jog temperatūra nešiltų daugiau nei 1,5 °C gerokai sumažintų klimato kaitos rizikas ir poveikį.
1,5 °C ir 2 °C klimato šiltėjimo scenarijai yra labai skirtingi, todėl jie lemtų ir itin skirtingus klimato kaitos padarinius visame pasaulyje.
0,5 °C didesnis klimato šilimas gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau tokio temperatūros pokyčio poveikis būtų eksponentiškas, neigiamomis pasekmėmis gresiantis viso pasaulio ekosistemoms ir nuo jų priklausomiems žmonėms, augalams bei gyvūnams.
Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), įkurtos JT klimato kaitos moksliniam vertinimui atlikti, duomenimis, dėl vos viena laipsnio dalimi atšilusio klimato dešimt kartų padidėtų vasarų, kai Arktyje nėra ledo, skaičius. 2 °C temperatūros šilimas lemtų dvigubai daugiau prarastų buveinių augalams ir tris kartus daugiau vabzdžiams.
Klimato pokyčiai taip pat sukels pavojingą nelaimių skaičiaus didėjimą. Šiltėjančiame pasaulyje bus daugiau sausrų ir liūčių, padaugės gaisrų ir potvynių. Pasak IPCC, alinančios karščio bangos taps smarkesnės ir dažnesnės – esant 2 °C klimato šiltėjimo scenarijui, jų pasitaikys 5,6 karto dažniau. Be to, bendruomenės visame pasaulyje turės susitaikyti su dar didesniais temperatūros svyravimais.
Labiausiai kentės besivystančios šalys
Vieni regionai šyla greičiau nei kiti, o pasaulinio atšilimo padariniai pasireikš nevienodai. Daugeliui besivystančių šalių, įskaitant mažas salų valstybes, esančias klimato krizės priešakinėse linijose, skirtumas tarp 1,5 ir 2 °C šilimo yra egzistencinis. Didžiausią žalą jau dabar jaučia labiau pažeidžiami ir mažiau pasiturintys pasaulio gyvntojai. Prognozuojama, kad niokojanti atskirtis tik didės.
Klimatologai jau seniai įspėjo, kad 1,5 °C klimato šiltėjimas yra beveik neišvengiamas. Šis tyrimas, pasiūlęs naują būdą, kaip prognozuoti pagrindinius temperatūros pokyčių terminus, dar labiau paskatino skubiai apriboti išmetamų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie jau besireiškiančių klimato kaitos padarinių.
N. Diffenbaugh pabrėžė, kad šių rezultatų nereikėtų vertinti kaip požymio, jog pasaulis nesugebėjo pasiekti išsikeltų tikslų. Mokslininkas tikisi, kad atliktas tyrimas labiau motyvuoja, nei gąsdina.
„Dar yra laiko užkirsti kelią kur kas didesniam padarinių suintensyvėjimui ir pasiruošti jau prasidėjusiems – bet nedaug. Norint veiksmingai valdyti šias rizikas, reikės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir prisitaikymo, – sakė jis. – Nesame prisitaikę prie jau įvykusio visuotinio atšilimo pokyčių ir visiškai nesame pasiruošę tam, kas laukia ateityje.“
Mokslininkas pabrėžė, kad nors daroma pažanga pereinant prie tvaresnės ateities, šioje srityje dar laukia labai ilgas kelias.
„Norint stabilizuoti klimato sistemos padėtį, reikės pasiekti „grynąjį nulį“, – sakė jis. – Pasaulyje išmetama daug teršalų ir tai yra didelis laivas, kurį reikia apsukti.“