Žala visam gyvenimui
Toksiškų oro taršos dalelių rasta dar negimusių kūdikių plaučiuose, kepenyse ir smegenyse. Kiekviename kubiniame audinių milimetre aptikta tūkstančiai juodosios anglies dalelių, kurias nėštumo metu įkvėpė motina ir kurios per kraują bei placentą pateko į vaisiaus organizmą, rašo The Guardian.
Tyrimas buvo atliktas su nerūkančiomis motinomis Škotijoje ir Belgijoje, t. y. vietose, kur oro tarša yra palyginti nedidelė.
Mokslininkai teigia, kad tyrimo rezultatai kelia didelį nerimą, nes nėštumo laikotarpis yra pažeidžiamiausias žmogaus vystymosi etapas.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad užterštas oras stipriai susijęs su dažnesniais persileidimais, priešlaikiniu gimdymu, mažu naujagimio svoriu ar sutrikusiu smegenų vystymusi. Naują tyrimą atlikę mokslininkai teigė, kad tarša gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai visam likusiam gyvenimui ir paaiškino, kaip žala padaroma.
Kietosios dalelės atsiranda iš suodžių, susidarančių deginant iškastinį kurą transporto priemonėse, namuose ar gamyklose. Jos organizme sukelia uždegimus ir skleidžia toksiškas chemines medžiagas.
„Pirmą kartą įrodėme, kad juodosios anglies nanodalelės ne tik patenka į pirmojo ir antrojo trimestro placentą, bet pakliūna ir į besivystančio vaisiaus organus“, – sakė Aberdyno universiteto Škotijoje profesorius Polas Fauleris ir pridūrė, – dar didesnį nerimą kelia tai, kad šios nanodalelės patenka ir į besivystančias žmogaus smegenis. Tai reiškia, kad jos gali tiesiogiai sąveikauti su žmogaus vaisiaus organų ir ląstelių valdymo sistemomis.“
Gali pakenkti kiekvienai kūno ląstelei
Vienas iš tyrimo vadovų profesorius Timas Nawrotas iš Haselto universiteto Belgijoje teigė, kad vyriausybės yra atsakingos už oro taršos mažinimą, taip pat pabrėžė, kad jei įmanoma, žmonės turėtų vengti judrių kelių.
Pirmą kartą oro taršos daleles placentoje 2018 m. aptiko Londono Karalienės Marijos universiteto profesorius Džonatanas Grigas su kolegomis.
„Naujasis tyrimas yra labai naudingas – jis parodė, kad taršos dalelės patenka į vaisių, jo smegenis. Tai kelia susirūpinimą, nes gali turėti pasekmių žmogui visam gyvenimui, – tuomet sakė Dž. Grigas ir pabrėžė, – dar nežinome, kas nutinka, kai dalelės patenka į įvairias vietas ir pamažu išskiria savo chemines medžiagas. Tam išsiaiškinti reikalingi tolesni tyrimai.“
2019 m. atlikus išsamią pasaulinę apžvalgą padaryta išvada, kad oro tarša gali pakenkti kiekvienam organui ir beveik kiekvienai žmogaus kūno ląstelei. Nustatyta, kad mažytės dalelės taip pat peržengia kraujo ir smegenų barjerą, o milijardai jų rasta jaunų miesto gyventojų širdyse.
Milijardai žmonių kvėpuoja sveikatai kenksmingu oru
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) savo interneto svetainėje pateikia naujausius duomenis apie oro taršą ir praneša, kad beveik visi pasaulio gyventojai (99 proc.) kvėpuoja oru, kuris viršija PSO nustatytas oro kokybės ribas, o tai kelia grėsmę jų sveikatai ir kasmet sukelia milijonus ankstyvų mirčių.
Šiuo metu oro kokybė stebima rekordiškai daug vietų – daugiau nei 6 000 miestų 117 šalių, tačiau šiose vietose gyvenantys žmonės vis dar kvėpuoja sveikatai kenksmingu kietųjų dalelių ir azoto dioksido kiekiu.
Be to, mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojai patiria didžiausią poveikį. Šalyse, kuriose pajamos didesnės, tarša kietosiomis dalelėmis mažesnė, tačiau daugelyje miestų kyla problemų dėl azoto dioksido.
Iš 117 šalių, kuriose vykdoma oro kokybės stebėsena, 17 proc. miestų, esančių dideles pajamas gaunančiose šalyse, oras neatitinka PSO oro kokybės rekomendacijų dėl kietųjų dalelių. Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse mažiau nei 1 proc. miestų oro kokybė atitinka PSO rekomenduojamas ribines vertes.
Žala – nepataisoma
Įrodymų apie oro taršos žalą žmogaus organizmui sparčiai daugėja ir jie rodo, kad net ir nedideli daugelio oro teršalų kiekiai daro didelę žalą.
Kietosios dalelės gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraują, sukeldamos širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo takų pažeidimus. Atsiranda įrodymų, kad kietosios dalelės veikia ir kitus organus bei sukelia daugybę negalavimų.
Azoto dioksidas siejamas su kvėpavimo takų ligomis, ypač astma, dėl kurios atsiranda kvėpavimo takų negalavimų: kosulys, švokštimas ar pasunkėjęs kvėpavimas.
Šie duomenys paskatino PSO pabrėžti, kad svarbu riboti iškastinio kuro naudojimą ir imtis kitų realių veiksmų oro taršai mažinti.
Praėjusiais metais PSO persvarstė nustatytas oro kokybės gaires ir jas sugriežtino, siekdama padėti šalims geriau įvertinti oro kokybę.
„Dabartinės energetikos problemos rodo, kaip svarbu paspartinti perėjimą prie švaresnių ir sveikesnių energetikos sistemų, – sakė PSO generalinis direktorius daktaras Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Didelės iškastinio kuro kainos, energetinis saugumas ir būtinybė skubiai spręsti sveikatos problemas, susijusias su oro tarša bei klimato kaita, parodo, kad būtina kuo greičiau pereiti prie pasaulio, kuris būtų daug mažiau priklausomas nuo iškastinio kuro.“
Rekomendacijos vyriausybėms
Dalis vyriausybių imasi priemonių oro kokybei gerinti, tačiau PSO ragina sparčiai įgyvendinti įvardytas rekomendacijas:
• atnaujinti ir įgyvendinti nacionalinius oro kokybės standartus pagal naujausias PSO oro kokybės gaires;
• stebėti oro kokybę ir nustatyti oro taršos šaltinius;
• remti perėjimą prie švarios energijos naudojimo namų ūkiuose maisto ruošimui, šildymui ir apšvietimui;
• kurti saugias, įperkamas viešojo transporto sistemas ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikytus tinklus;
• įgyvendinti griežtesnius transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio ir efektyvumo standartus; užtikrinti privalomą transporto priemonių tikrinimą ir techninę priežiūrą;
• investuoti į efektyviai energiją vartojančius būstus ir energijos gamybą;
• gerinti pramonės ir komunalinių atliekų tvarkymą;
• mažinti žemės ūkio atliekų deginimą, miškų gaisrus ir riboti tam tikrą žemės ūkio bei miškininkystės veiklą (pavyzdžiui, medžio anglies gamybą);
• įtraukti oro taršą į sveikatos priežiūros specialistų mokymo programas ir numatyti priemones, kuriomis būtų įtrauktas sveikatos sektorius.