Palygino, kaip klimato kaitą veikia moterys ir vyrai: kalčiausi – du dalykai

CO₂ emisijos – terminas, kurį klimato kaitos kontekste girdime vis dažniau. Šiandien ne tik žinome, kurie pramonės sektoriai jų sukuria daugiausiai, bet ir galime palyginti, kiek patys jų sukuriame savo kasdieninėje veikloje. Pavyzdžiui, neseniai vyrų ir moterų sukuriamas CO₂ emisijas lyginę mokslininkai pateikė įdomių atradimų apie tai, kodėl vyrai klimato kaitą spartina labiau nei moterys. Šiandien technologijų dėka savo sukuriamas CO₂ emisijas gali apsiskaičiuoti kiekvienas, o tuo pačiu – susimąstyti ir kurti aplinkai draugiškesnius įpročius.

Nustatė, kaip vyrai sukuria daugiau CO₂ emisijų: kalčiausi du faktoriai

Švedų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame palygino nesusituokusių švedų vyrų ir moterų poveikį aplinkai ir pastebėjo, kad vyrų veikla sukuria daugiau CO₂ emisijų nei moterų veikla.

2021 metais „Journal for Industrial Ecology” publikuotame tyrime (kurį galima rasti čia) pastebima, kad abiejų tiriamų grupių išlaidos buvo panašios, tačiau vyrai linkę dažniau naudotis automobiliais, nei moterys.

Nustatyta, kad vyrai, pirkdami prekes ir paslaugas, sukuria 16 proc. daugiau klimato šiltėjimą lemiančių emisijų, o didžiausias skirtumas pastebimas lyginant išlaidas, tenkančias benzinui ir dyzelinui.

„Vyrų ir moterų išlaidos – labai stereotipinės. Moterys daugiau išleidžia namų dekorui, sveikatai ir drabužiams, o vyrai daugiau pinigų išleidžia automobilių kurui, valgymui ne namuose, alkoholiui ir tabakui“, – tyrimą komentavo jam vadovavusi Annika Carlsson Kanyama.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad daugiau nei pusę visų emisijų lėmė išlaidos maistui ir atostogoms.

Pavyzdžiui, jei vietoje mėsos ir pieno produktų būtų vartojami augalinės kilmės produktai, o keliones planuotume traukiniu, o ne lėktuvu ar automobiliu, kasdienės žmonių veiklos sukuriamos emisijos sumažėtų net 40 proc.

Ką vadiname CO₂ emisijomis ir kaip jos praktiškai apskaičiuojamos?

Klimato kaitos kontekste, terminą „CO₂ emisijos“ girdime vis dažniau. Tačiau ar tikrai žinome, ką jis reiškia ir kaip tai praktiškai apskaičiuojama?

Kaip teigia Aplinkos apsaugos agentūros Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Laima Grižaitė, tikslesnis termino apibūdinimas būtų „išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“.

„Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – platesnis terminas, apimantis CO₂, CH4 (metaną), N2O (azoto suboksidą) bei fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Svarbu paminėti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pateikiamas CO₂ ekvivalentu, kadangi įvairios šiltnamio efektą sukeliančios dujos įvertinamos pagal jų globalinio šiltėjimo potencialą arba dar vadinamo visuotinio atšilimo potencialą, nustatytas kiekvienai medžiagai, šimtui metų“, – aiškina L. Grižaitė.

Pagal šį pavyzdį, CO₂ visuotinio atšilimo potencialas yra lygus 1, CH4 – 25, N2O – 298, SF6 – 22800 ir t. t. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos susidaro vykstant gamtiniams procesams ir dėl žmonių vykdomos veiklos.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos vertinamos skaičiavimo metodu. Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančios dujos vertinamos naudojantis 2006 metų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis. Šias gaires naudoja ir kitos pasaulio šalys.

„Vienodas skaičiavimo metodikos naudojimas užtikrina palyginamumą tarp šalių. Kiekvienam sektoriui – energetikai, transportui, pramonei, žemės ūkui, atliekoms, – yra nustatyta atskira vertinimo metodika. Pavyzdžiui, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš automobilių skaičiuojamas pagal kuro sunaudojimą, sunaudotas kuro kiekis dauginamas iš atitinkamo emisijos faktoriaus, priklausomai, kokios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra skaičiuojamos. Pramonės sektoriuje šis kiekis vertinamas pagal gamybos procese naudojamas medžiagas bei atitinkamus emisijos faktorius“, – teigia L. Grižaitė.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo metodika naudinga tuo, jog leidžia palyginti skirtingų žmogaus veiklų poveikį aplinkai. Kaip nurodo L. Grižaitė, Lietuvoje daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro transporto (30 proc.), energetikos (28 proc.) ir žemės ūkio (22 proc.) sektoriuose. Pramonės ir atliekų sektoriuose atitinkamai susidaro 15 ir 4 proc.

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijas 1990–2020 metais galite rasti čia.

Asmeninių CO₂ emisijų sekimas: kuo tai gali būti naudinga?

Nors šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo metodiką galima pritaikyti ir vertinant savo asmeninės veiklos poveikį aplinkai, skaičiuoti patinka tikrai ne visiems. Tačiau šiandien to daryti net ir nereikia, nes esama technologijų, padarančių tai už mus.

Vienas iš tokių įrankių – mobilioji programėlė „ManoPėdsakas | SEB“. Kaip teigia SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas, programėlės kūrimo tikslas buvo suteikti paprastą ir linksmą įrankį, kuriuo naudodamiesi žmonės galėtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Anot jo, tai – edukacinio pobūdžio programėlė, kurioje, remiantis gyvenimo būdo ir vartojimo įpročiais, kiekvienas gali apskaičiuoti savo anglies pėdsaką.

„Kasdienis savo CO₂ emisijų sekimas reikalautų sąlyginai daug laiko sąnaudų, todėl daliai gyventojų tai gali ne tik pasirodyti nepatogu, tačiau ir apskritai atgrasyti nuo minties sekti savo poveikį aplinkai. Išeitis – leisti savo CO₂ emisiją sekti technologijoms, reguliariai įsivertinant rezultatus. Pavyzdžiui, kas mėnesį, ketvirtį ar metus“, – sako A. Rutkauskas.

„Google“ analizės duomenys rodo, jog šiuo metu programėlė kiek populiaresnė tarp moterų – iš visų, parsisiuntusių programėlę, jų yra 57 proc., vyrų – 43 proc. A. Rutkauskas pastebi, kad šie duomenys atliepia prielaidą, kad moterys labiau nei vyrai stengiasi gyventi tvariau ir labiau domisi tvarumo tema.

Norint apskaičiuoti savo anglies pėdsaką, tereikia programėlėje atlikti testą – pateikti informaciją apie savo įpročius penkiose kategorijose: valgymo įpročiai, namai, kasdienės kelionės į darbą, ilgų atstumų kelionės, apsipirkimo įpročiai. Testo rezultatas – asmens anglies pėdsakas (CO2e) per metus.

Be to, programėlėje taip pat pateikiami patarimai, kaip sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kad būtų įdomiau, „ManoPėdsakas | SEB“ remiasi žaidimo forma – vartotojams čia yra paruošti ir įvairūs iššūkiai.

A. Rutkausko teigimu, bemaž tiksliausiai savo emisiją sekti padeda naujai programėlėje pristatyta funkcija – „Anglies sekiklis“. Naudodamiesi šia funkcija programėlę „ManoPėdsakas | SEB“ vartotojai gali susieti su savo SEB banko sąskaita ir, remiantis atliktais sandoriais (operacijomis), matyti, koks yra apytikslis jų išmetamųjų teršalų kiekis. Be to, programėlei atlikus skaičiavimus, galima matyti atliktų operacijų išmestų teršalų įvairiais laikotarpiais apžvalgą, pavyzdžiui, sužinoti, į kokias kategorijas buvo suskirstytas atliktų sandorių CO₂ emisijų kiekis.

„Šiuo atveju galima prisiminti posakį „kas matuojama, tas ir valdoma“, nes surinkta informacija leidžia geriau suprasti bei skatina plačiau pasidomėti, kodėl tam tikras pirkinys, palyginti su kitais, sugeneruoja didesnę ar mažesnę taršą, taip didinant visuomenės sąmoningumą. Akivaizdžiausia nauda yra ta, kad, stebint savo išmetamų teršalų kiekį pagal vartojimo įpročius, galima nustatyti tas gyvenimo sritis, kuriose tikslinga imtis pokyčių. Tai padeda priimti labiau pagrįstus sprendimus, kaip keisti įpročius siekiant sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką. Pavyzdžiui, mažinti kelionių automobiliu skaičių dažniau persėdant į viešąjį transportą ar rečiau valgant mėsą“, – sako A. Rutkauskas.