Palygino Lietuvos klimato tinkamumą saulės ir vėjo elektrinėms: kam pasisekė labiau?

Įdarbinę Saulę, vėją ar abu, vis daugiau Lietuvos gyventojų tampa atsinaujinančios elektros energijos gamintojais. Vis dėlto, vertinant Lietuvos klimato tinkamumą skirtingiems atsinaujinančios energijos ištekliams, galima pastebėti, kad vieniems regionams pasisekė labiau už kitus. Tad kokią ateitį saulės ir vėjo elektrinėms žada lietuviškas klimatas ir jo kaita?

Saulės ir vėjo ištekliai Lietuvoje nepastovūs, tačiau esame jais turtingi

Kaip pastebi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, saulės ir vėjo ištekliai Lietuvoje per metus nėra nevienodai pasiskirstę tiek laiko, tiek vietos atžvilgiu.

Ilgiausiai Saulė šviečia balandžio–rugsėjo mėnesiais. G. Valaika skaičiuoja, kad šiais mėnesiais susidaro net apie 78 proc. laiko, kuomet šviečia Saulė (vidutiniškai 1492 iš 1917 valandų per metus). Teritoriniu atžvilgiu, ilgiausiai Saulė šviečia Vakarų Lietuvoje (1950–2080 valandų per metus), o trumpiausiai – rytiniuose rajonuose (1760–1800 valandų).

Tuo tarpu, stipriausi vėjai dažniausiai pučia tuo metų laiku, kai dienos būna trumpos ir dangų dažnai dengia debesys – lapkričio–kovo mėnesių laikotarpiu. Didžiausios vidutinio vėjo greičio reikšmės stebimos Vakarų Lietuvoje ir žemumose į vakarus nuo Kauno.

„Palyginus su Europa, esame gana vėjuotas kraštas, ypač kalbant apie Vakarų Lietuvą. Na o Saulės spindėjimo trukmės atžvilgiu, Vakarų Lietuva išsiskiria labiausiai, lyginant su kitomis šalimis Šiaurės Europoje. Štai, Nidoje per metus Saulė šviečia net 2076 valandas, o Klaipėdoje ir Šilutėje apie 2000 valandų. Tokios Saulės spindėjimo reikšmės gali lygiuotis netgi su gerokai į pietus nuo Lietuvos nutolusiais kraštais“, – teigia G. Valaika.

Klimato kaitos įtaka – ilgėja saulėtas laikas, mažėja vidutinis vėjo greitis

Meterologas pastebi, kad dėl sparčios klimato kaitos ir su tuo susijusių atmosferos cirkuliacijos pokyčių Lietuvoje saulėtumas pamažu auga. Lyginant 1961–1990 ir 1991–2020 metų vidurkius, Saulės spindėjimo trukmė vidutiniškai išaugo 7 proc. nuo 1782 iki 1917 valandų. Tuo tarpu, vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvos teritorijoje sumažėjo nuo 3,7 iki 3,1 m/s – kitais žodžiais tariant, šeštadaliu.

Paklaustas, ar kuri nors atsinaujinančios energijos rūšis Lietuvos klimato sąlygomis gali turėti pranašumą, G. Valaika sako manantis, kad nereikėtų išskirti tik vienos atsinaujinančios energetikos rūšies.

„Stebėjimų duomenys rodo, kad bent jau mūsų šalies atveju labai gerai pasiteisintų Saulės ir vėjo energetikos tolygi plėtra, o ne kažkurio vieno išskyrimas. Nors būna išimčių, bet Saulė ir vėjas, dažnu atveju, vienas kitą labai gerai papildo. Tuo metų laiku, kai dienos trumpos ir Saulė slepiasi po storais debesimis, dažniau pučia vėjas. Na o balandį–rugsėjį, kai Saulės paprastai jau netrūksta, vėjai būna silpnesni. Išimtis būtų tik vasariškos audros, kurių metu pasitaiko škvalų ar net viesulų“, – teigia meteorologas.

Vertindamas skirtingus šalies regionus, G. Valaika pastebi, kad pats palankiausias atsinaujinančiai energetikai yra Vakarų Lietuvos regionas. Anot jo, šio regiono svarba dar labiau išauga, jeigu įtrauktume geoterminę energiją, kurios, kaip rodo geologiniai tyrimai, ten yra daugiausia. Be to, neverta pamiršti dar ir virš pačios jūros pučiančių stipresnių nei sausumoje vėjų.

Pernai gaminančių vartotojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai

Kaip teigia „Ignitis“ plėtros vadovas Karolis Dargis, Lietuvos klimatas tinkamas tiek saulės, tiek vėjo generuojamai elektros energijos gamybai. Pirmiausia šalies klimato tinkamumą saulės generuojamai elektros energijos gamybai rodo šalyje auganti saulės energijos gamybos paklausa.

„Ignitis“ plėtros vadovas skaičiuoja, kad 2022 metais gaminančių vartotojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai nuo beveik 19 tūkst. iki beveik 43 tūkst. Anot jo, vargu ar turėtume tokią paklausą, jei klimatas būtų nepalankus įdarbinti saulę ar investicijos į nuosavą ar nutolusią saulės elektrinę neatsipirktų.

„Anksčiau tekdavo griauti mitą, kad Lietuvoje saulės neužtenka. Tačiau Lietuvos apšviestumo rodikliai panašūs į Vokietijos, kuri pirmauja Europoje pagal bendrą saulės elektrinių galią. Vertinant saulės elektrinės generaciją, svarbiausia kreipti dėmesį į bendrą per visus metus sugeneruotą elektros energijos kiek. Skirtingais mėnesiais jis skiriasi, tačiau bendra metinė generacija patenkina objekto poreikį, jei tinkamai pasirinktas reikalingas saulės elektrinės ar nutolusios elektrinės kiekis kilovatais“, – sako K. Dargis.

Kalbant apie vėjo elektrines, jos elektros energiją generuoja gan tolygiai visus metus. Todėl, K. Dargio teigimu, labai puikiai papildo ir pakeičia saulės elektrines, kai jos gamina mažiau arba negamina išvis.

Kas elektrą Lietuvoje gamina geriau – Saulė ar vėjas: naudingiausia juos derinti

Ar galima kurią nors atsinaujinančios energetikos rūšį išskirti kaip labiausiai tinkamą Lietuvos klimatui? Įsivertinti tiek saulės, tiek vėjo elektrinių privalumus, palyginti jas tarpusavyje ir rasti geriausią sprendimą saulės elektrinės įsigijimui ar vėjo elektrinės galios nuomai galima platformoje eparkai.lt. K. Dargis lygina, kad 1 kW galios saulės elektrinė per metus sugeneruoja apie 1 000 – 1 100 kWh, o 1 kW galios vėjo elektrinė per metus sugeneruoja apie 2 000 – 3 000 kWh.

„Lietuva nėra pusiaujo ar atogrąžų šalis, pas mus įprasta, kad tuo metu, kai šviečia saulė, būna mažiau vėjo. Žinoma, yra ir priešingai – pučiant vėjui, stebime mažiau saulės. Panašios tendencijos ir su metų laikais, kai rudenį ir žiemą stebime didesnius vėjo gūsius, o pavasarį ir vasarą daugiau saulėtų dienų. Dėl to būtų idealu derinti dviejų skirtingų energijos šaltinių režimus.

Tam jau yra ir palankios sąlygos – tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą galima sujungti kelias skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančias elektrines. Bet kokiu atveju, tiek saulės, tiek vėjo elektrinės yra tinkamos Lietuvos klimatui“, – teigia K. Dargis.

Paklaustas, kaip keičiasi saulės ir vėjo elektrinių naudingumas, kai saulės ir vėjo nėra, ir kas leidžia tokiais laikotarpiais nelikti be elektros, K. Dargis paaiškina, kad mūsų sąlygomis vėjas ir saulė vienu metu gan retai generuoja elektros energiją. Apie 90 proc. savo darbo laiko jie dirba skirtingais laiko tarpais dėl nepastovių oro sąlygų. Taigi geriausia išeitis anot jo būtų hibridinės elektrinės – saulės ir vėjo.

„Išanalizavus keliasdešimties skirtingų saulės ir vėjo elektrinių duomenis, buvo pastebėta, kad Lietuvoje saulė ir vėjas gali pakeisti vienas kitą. Tai reiškia, kad sujungus į vieną elektros tinklo tašką 1 kW galios saulės ir 1 kW galios vėjo generatorius ir nustačius juos taip, kad jų suminė generuojama energija neviršytų tinklo pralaidumo, galima padidinti gamybą iki 60 proc., o prarastume vos 1,2 proc. bendros sugeneruotos elektros energijos kiekio tais atvejais, kai vienu metu skaisčiai šviečia saulė ir pučia palankus vėjas“, – sako „Ignitis“ plėtros vadovas.

Jo teigimu, idėja kombinuoti saulės ir vėjo elektrines ir tokiu būdu didinti atsinaujinančios energetikos gamybos apimtį leistų nuosekliai didinti elektros gamintojų skaičių, nes tuo metu, kai dėl vėjo trūkumo negalėtų veikti elektrą gaminantys generatoriai, juos pavaduotų saulės elektrinės.

„Be to, hibridinėms elektrinėms reikia mažiau balansavimo dėl tolygesnės energijos gamybos. Ateityje, hibridinės elektrinės galės būti taip pat kombinuojamos su didelės galios baterijomis, kurios padės kaupti elektros energiją, kai bus jos perteklius, ir naudoti ją, kai sumažės saulės ir vėjo elektrinių gamyba“, – sako K. Dargis.