Rekordai – vienas po kito
LHMT praneša, kad gruodžio 31-ąją Kybartuose buvo užfiksuota +10,7 °C temperatūra. Ankstesnis 16 metų senumo rekordas buvo viršytas 3,1 laipsnio.
Sausio 1-ąją Druskininkuose išmatuota net +14,9 °C temperatūra. Ankstesnis 5 metų senumo rekordas pagerintas net 6,1 laipsnio. Iki šiol viso sausio mėn. aukščiausia oro temperatūra buvo +12,6 °C, tad preliminariai šis 16 metų senumo rekordas buvo pagerintas 2,3 laipsnio.
„Net sunku patikėti matomais skaičiais. Tokios šilumos sausio mėnesį nebuvo per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją“, – feisbuko paskyroje rašė LHMT.
Šilumos rekordas dėl anomalios temperatūros eigos buvo fiksuotas ir sausio 2-osios naktį. Druskininkuose ir Kalvarijoje oras buvo sušilęs iki +12,8 °C. Net 4 laipsniais pagerintas ankstesnis 35 metų senumo rekordas.
„Sausio 3-ią pirmoje nakties pusėje vėl stebėta anomali paros eiga. Pirmoje nakties pusėje buvo šilčiau nei dieną. Kybartų meteorologijos stotyje sušilo net iki +11,6 °C. Taigi, pasiektas dar vienas šilumos rekordas – sausio 3-osios“, – praneša LHMT.
Tarnyba pabrėžia, kad temperatūros rekordų informaciją yra tik preliminari, o visus skaičius dar turės patikrinti LHMT specialistai.
Remiantis JK meteorologo Scotto Duncano pateikta preliminaria informacija, nacionaliniai sausio mėn. rekordai buvo pasiekti ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose, Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje, rašo LHMT.
Lemia klimato kaita
Klimatologas doc. dr. Justas Kažys teigia, kad tokie atšilimai ar atšalimai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vykdavo visą laiką, tačiau tikimybė kiekvienais metais fiksuoti rekordus buvo ganėtinai maža.
„Kartais laukdavome rekordo dešimtmetį, dvidešimt, kartais šimtą metų ir tai būdavo natūralu, nes neįprastos sąlygos pasitaiko retai. O dabartinė situacija, be abejonės, yra sietina su itin nestabilia atmosferos cirkuliacija, kuri yra susijusi su klimato kaitos reiškiniu.
Tam tikros cirkuliacijos gardelės yra stipriai pasislinkusias į šiaurę, todėl šiltas iš pietų atkeliaujantis oras gali atkeliauti net ir sausio viduryje, kai Lietuvoje turėtų būti pati žemiausia temperatūra. Tai, be abejonės, yra destabiluozotos atmosferos, netgi ir vandenyno pusiausvyros, pasekmė, ką tris dienas paeiliui ir užfiksavome“, – paaiškina specialistas.
Jis pabrėžia ir tai, kad atskiras rekordas nėra nei nuostabu, nei neįtikėtina, rekordai kartkartėmis fiksuojami visur, taip pat ir Lietuvoje, tačiau tai, kad jie yra vis dažnesni, be abejonės, yra susiję su klimato kaita.
„Jeigu anksčiau gyvenome gana stabiliomis klimato sąlygomis, orai keisdavosi, bet ne taip stipriai, o rekordai būdavo itin reti reiškiniai, dėl šylančio klimato tikimybė vėl juos fiksuoti yra labai dažna. Neabejoju, kad jei ne po metų, tai po dviejų vėl galėsime kalbėti apie naujus rekordus. Dabar gyvename augančių temperatūrų ir ekstremalių situacijų laikotarpiu, tad labai dažnai galime tikėtis tokių situacijų kaip ši“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad formaliai, be abejo, į kažkokius statistinius žinynus šie rekordai „atsiguls“, tačiau juos mokslininkas yra linkęs vadinti ne rekordais ar neeiliniais atvejais, o normalia situacija.
„Labai sunku tai vadinti rekordais, klimato šilimo tendencija yra labai aiški, tad nebėra, ko stebėtis. Per ateinančius keletą metų greičiausiai pagerinsime beveik visų pavienių dienų rekordus“, – sako specialistas.
Nestabilumas – vienas iš ryškiausių klimato kaitos bruožų
Po itin šiltos metų pradžios ir net keleto fiksuotų šilumos rekordų meteorologai savaitgalį prognozuoja stiprų atšalimą. Šalčiausia bus penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Prognozuojama iki 10–15 laipsnių šalčio, vietomis temperatūra kris ir 20 °C žemiau nulio.
Anot J. Kažio, tokie šalčio išsiveržimai, koks yra laukiamas savaitgalį, Lietuvoje yra gana įprasti, tačiau atkreipia dėmesį, kad labiausiai stebina prieš tai buvusi šiluma ir didelis temperatūrų kontrastas.
„Tokių reiškinių, kai labai staigiai pasikeičia temperatūra net keliasdešimt laipsnių per parą, iš esmės būna, bet jie pasitaiko gana retai. Vėlgi dėl klimato kaitos jų galime tikėtis daug dažniau. Tikrai neatmetu galimybės, kad gal ir šiais metais sulauksime kažkokio staigaus bei gana didelio atšilimo, o po to vėl tokio šalčio“, – teigia J. Kažys.
Specialistas pabrėžia ir tai, kad nestabilumas yra vienas iš veiksnių, labiausiai parodančių klimato kaitą, ne dėl to kad kažkas šyla, o todėl, kad nebėra standartų.
„Pavyzdžiui, anksčiau šaltesni orai nusistovėdavo ir užtrukdavo dvi savaites, mėnesį, pusantro. Dabar viskas gali pasikeisti per keletą dienų“, – sako jis ir priduria, – be abejonės, toks staigus pokytis galimas ir be jokios klimato kaitos. Šiluma gali staiga atplūsti. Ypač sausio mėnesį šaltis, kurio sulauksime savaitgalį, yra įprastas. Normalu, kad jis sugrįš į Lietuvą ateinančiomis dienomis.“
Nerimą kelią temperatūrų svyravimai
J. Kažys sako, kad fiksuotas rekordiškai šiltas periodas nesukaupė teigiamų temperatūrų sumos, kad kažkas iš pasėtų augalų pradėtų dygti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad dėl tokio net ir nedidelio keleto dienų stipraus atšilimo, o po to staigaus atvėsimo, nuostolių tikimybė yra. Mat, sniegas kai kur jau yra visiškai ištirpęs, o šaltis gali pažeisti sėklas, esančias dirvožemyje.
„Be abejonės, Lietuvoje augalams yra geriausia žiemoti po ne itin storu, bet stabiliu sniego dangos sluoksniu, kai žemė yra įšalusi. Tokiu būdu ji reguliuoja temperatūros pusiausvyrą, o sniegas yra gera izoliacinė medžiaga nuo per didelio perkaitimo arba peršalimo, atkeliaujančio iš oro. Formaliai bet kokiu atveju tokie dideli temperatūros svyravimai gali būti pavojingi derliui, ypač žieminių grūdų, jeigu augalai yra įmirkusiame dirvožemyje ir yra nepadengti sniegu.
Jeigu augalas jau pradeda dygti ir po to ateina labai šaltas laikotarpis, yra tikimybė, kad jis gali įšalti ir tokiu būdu žūti. Jeigu tokie šilti orai užsitęstų iki savaitės, tai tikrai neabejotinai būtų pavojinga, nes viskas – grūdai, pasėtos sėklos laukuose – pradėtų dygti“, – paaiškina „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas doc. dr. Evaldas Klimas teigia, kad šiuo metu pasėliai atrodo gerai, tačiau tai, jog sausio 1 dieną buvo +14 °C laipsnių, o savaitės eigoje temperatūra kris iki -14 °C, rodo, kad temperatūros skirtumas bus didžiulis – net 28 laipsniai.
Anot jo, tai gali pakenkti jautriems augalams: vaismedžiams, kaulavaisiams, pumpurams, vynuogėms, rožėms ir kt.
„Lauko augalams žala taip žaibiškai nepasimatys, nes po peržiemojimo lauko augalus – rapsus, žieminius javus – visada vertiname kovo mėnesį, tuomet matyti realybė, kas yra kas“, – pabrėžia mokslininkas.
Anot E. Klimo, storas sniego sluoksnis be įšalo, buvęs prieš tai, irgi nėra gerai, nes nesant įšalui augalai nepereina į visišką ramybę ir priverstinai vegetuoja.
„Tai nėra pilnavertė vegetacija, tai yra maisto medžiagų eikvojimas. Javams atsiranda didelis fuzariozės (javų liga – aut. past.) pavojus, tai gali pakenkti ir žolynams, pievoms, ganykloms, vejoms. Kadangi dabar įšalo nebuvo, sniegas nutirpo, vanduo daugmaž susigėrė, tai kaip ir būtų neblogai, tačiau svarbiausia, kad nebūtų didelių temperatūros svyravimų. Jeigu stipriai užšaltų ir po to pasnigtų, būtų visiškai gerai, bet, deja, pasižiūrėkite, ką rodo prognozės – po minusinių temperatūrų bangos vėl rodo pliusą. Didžiausią nerimą kelia būtent tie svyravimai. Jie yra pavojingi“, – teigia E. Klimas.
Anot jo, kai būna pliusinė arba aukšta, žiemai nebūdinga temperatūra ir staiga stipriai atšala, nereikia net 30 laipsnių šalčio, jautresnius augalus ir 20 ar 15 laispnių šaltis gali pražudyti.
„Panikuoti nereikia, nes mes nieko negalime pakeisti, tačiau nerimo tikrai yra. Dabar sako: kaip gerai – laukus matome žaliuojančius. Tačiau reikia nepamiršti, kad mūsų geografinėje platumoje nuo lapkričio vidurio iki vasario vidurio saulės spinduliuotės nepakanka pilnavertei vegetacijai. Tai reiškia, kad jeigu pliusinė temperatūra ir laikytųsi, o augalai – javai, rapsai – žaliuotų, tai iš esmės jie naudotų maisto medžiagas, kurios skirtos pavasario startui. Vadinasi, sunaudotų daugiau negu gali sukurti. Kitaip sakant, augalai alintųsi. Žiemkenčiai žiemą turi žiemoti, ilsėtis, o kai to ilsėjimosi nėra, po to galima laukti pačių įvairiausių nemalonumų“, – paaiškina mokslininkas.
Jis taip pat pabrėžia, kad dėl klimato kaitos nuolat daugėja iššūkių.
„Kiekvienas turime pratintis galvoti, kaip galime mažiau teršti ir kelti negatyvius procesus, o vėliau pratintis gyventi prie beveik nesibaigiančių iššūkių, prie visokių ekstremalių sąlygų. Taip, deja, yra“, – atkreipia dėmesį E. Klimas.
Mokslininkas pabrėžia ir tai, kad nors kai kam gal ir gerai skamba šilumos rekordai žiemą, tačiau, anot jo, itin svarbu tai, kad dabartinė šiltėjančio klimato problema sujaukė nuo seno nusistovėjusią metų laikų kaitos tvarką.
„Kalendorinė žiema pradidėdavo gruodį, trukdavo iki vasario, pavasaris prasidėdavo kovą ir atitinkamai viskas vyko laiku. Dabar ilgėja ruduo, vėluoja žiemos“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.