Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija – didžiausia per 420 000 metų: siūlo veiksmingą būdą problemai spręsti

Įmonės, įstaigos, organizacijos ar kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas palieka pėdsaką gyvosios bei negyvosios gamtos pasaulyje. Gerbūvio siekimas sukelia virtinę globalių problemų, iš kurių pastaruoju metu dažniausiai minima – klimato kaita. Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius 420 000 metų, todėl šiltnamio efektas stiprėja, o vidutinė oro temperatūra Žemėje kyla.

Prie ŠESD koncentracijos didėjimo atmosferoje kiekvieną dieną prisideda energetikos, pramonės, transporto ir žemės ūkio plėtra, miškų kirtimas ir nusausintos pelkės, rašoma „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ pranešime žiniasklaidai.

Būtent pelkės dėl sausinimo ir ne itin tvaraus naudojimo yra praradusios įgimtą savybę durpių kloduose kaupti organinę anglį. Pelkių augalai iš atmosferos absorbuoja anglies dioksidą, o nesuirusios jų liekanos yra užkonservuojamos tik šlapioje, o ne sausoje durpėje.

„Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ gamtos apsaugos ekspertas dr. Leonas Jarašius teigia, kad nors pasaulio pelkės ir durpynai užima kiek mažiau nei 3 proc. sausumos ploto, jose yra sukaupta du kartus daugiau organinės anglies nei visuose planetos miškuose.

„Nusausintų pelkių durpėse sukaupta anglis susijungia su deguonimi ir virsta efektingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – anglies dioksidu (CO₂) ir vėl iškeliauja į atmosferą. Tai vyksta kas dieną, tad nenuostabu, kad ŠESD kiekis atmosferoje nuolat didėja, o vis mažėjant augalija padengtų plotų galimybė sugerti perteklinį CO₂ beviltiškai silpsta. Todėl turime rūpintis gamtinių ekosistemų (pelkių, miškų, daugiamečių žolynų ir kt.), efektyviai sugeriančių anglies dioksidą, apsauga ir jų atkūrimu. Tai gamta paremtas unikalus ir prasmingas sprendimas, pačios gamtos siūlomas žmonijos sukeltų problemų pasekmėms švelninti“, – teigia specialistas.

Anglies dioksido kompensavimas

Anglies dioksido arba anglies pėdsakas (angl. carbon footprint) – rodiklis, leidžiantis kiekybiškai įvertinti kokios nors veiklos, organizacijos ar įmonės, asmens ar šalies, renginių, paslaugų ar prekių poveikį klimato kaitai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jis išreiškiamas anglies dioksido ekvivalentu (CO₂e). Anglies pėdsako vertinimas ne tik parodo vykdomos veiklos ar vartojimo poveikį klimatui, bet ir padeda nustatyti tobulintinas sritis bei stebėti pažangą. Anglies pėdsaką galima sumažinti net trimis būdais, įvardytais prioriteto tvarka: pirma – vengiant, antra – mažinant, trečia –kompensuojant neišvengiamas veiklos sukeltas ŠESD emisijas.

Tik permastę savo veiklas, atsisakę tam tikrų produktų ir (arba) procesų galime ženkliai sumažinti įmonės ar savo asmeninį anglies pėdsaką. Kartais anglies dioksido kompensavimas yra kritikuojamas dėl įmonių „reklaminio“ siekio sumažinti neigiamą veiklos poveikį aplinkai lengviausiu keliu – „bandant išpirkti nuodėmes“, net nesistengiant keisti, atsisakyti visų ar bent dalies žalingų įpročių. Todėl įmonės turėtų kompensuoti tik tą išmetamų teršalų kiekį, kurio jos tikrai negali išvengti dėl ribotų technologinių galimybių. Tik tokių – neišvengiamų – ŠESD emisijų kompensavimas yra prasmingas.

„Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ direktorius Nerijus Zableckis teigia, kad anglies dioksido emisijų kompensavimas gali būti reikšminga kovos su klimato kaita veiksmų plano dalis.

„Rinkdamiesi klimato kaitos švelninimo priemones ir siekdami klimato neutralumo turime galvoti, kaip sumažinti žmogaus veiklos iššauktų ŠESD emisijas iki minimumo. Tai galima pasiekti tik derinant veiksmus aplinkosaugos, energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės, politikos, finansų, mokslinių tyrimų ir kt. srityse“, – pabrėžia jis.

CO₂ pėdsako valdymo agentūros „Planet Positive“ įkūrėjos Miglės Makuškaitės-Survilės teigimu, visos įstaigos pagal išgales privalo prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo.

„Tai padaryti galima optimizuojant energijos vartojimą, naudojant mažiau taršų transportą, mažinant verslo keliones, investuojant į energiją taupančią įrangą, atsinaujinančius energijos šaltinius, perdirbtas pakuotes ir tvaresnes medžiagas. Įmonės ir verslas gali ir turi išsikelti ambicingus tikslus, susijusius su veiklos tvarumu ir stengtis ją transformuoti klimato neutralumo kryptimi, pasitelkiant ir galimybę kompensuoti neišvengtas emisijas. Svarbu ne tik minimalizuoti mūsų veiklos sukeliamas ŠESD emisijas visuose minėtuose lygmenyse, bet ir neatidėliojant pasitelkti naujausias technologijas bei gamta paremtus sprendimus mažinti jau dabar esantį anglies dioksido kiekį atmosferoje“, – teigia specialistė.

Klimato neutralumo galima tikėtis tik pasiekus pusiausvyrą tarp ŠESD emisijų išskyrimo ir anglies dioksido sugėrimo (absorbcijos) iš atmosferos, taip pat – sukauptos organinės anglies ilgamečio saugojimo anglies kaupyklose, pavyzdžiui, natūraliuose durpynuose ir anglies telkiniuose arba dirbtinėse požeminėse anglies saugyklose. Tai padaryti galima dviem būdais. Pirma, pasitelkus tiesioginę anglies sekvestraciją (anglies atsargų kaupimą) natūraliu (fotosintezės) ar dirbtiniu (pagal technologinius sprendimus) būdu pašalinant anglies dioksidą iš atmosferos. Antra, įgyvendinant išmetamo anglies junginių kiekio kompensavimo priemones, kurios paprastai apima projektų, susijusių su klimato neutralumu, finansavimą.

Pelkių atkūrimas – klimato apsaugai

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamo projekto „Aplinkosauginių NVO pajėgumų didinimas, siekiant efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje“ vadovė ir aplinkosaugininkė Kristina Dapkūnienė primena, kad turime galimybę mokytis iš gamtos ir galime pasitelkti ne vieną tūkstantmetį patikimai veikusius gamta pagrįstus sprendimus, tai yra, ne tik saugant, bet ir atkuriant gamtines ekosistemas – pasaulinį vandenyną, miškus, pelkes ar net daugiametes pievas.

„Būdamos sveikos ir gyvybingos jos veikia kaip unikalūs „anglies absorbentai“, nes gali sugerti daugiau ŠESD (daugiausia CO₂) nei išskiria. Sausumoje organinės anglies cikle itin svarbų vaidmenį atlieka pelkės ir durpynai. Todėl veiksmai, skirti išsaugoti ir atkurti būtent šias ekosistemas, yra gyvybiškai svarbūs siekiant ne tik išvengti ŠESD emisijų, bet ir jų absorbavimui bei ilgamečiam saugojimui“, – įžvalgomis dalijasi ji.

Pelkės yra viena iš ekosistemų, kurių ekologinis atkūrimas gali prisidėti mažinant ŠESD kiekį atmosferoje. Pasak „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ vadovo N. Zableckio nusausinti ir pažeisti durpynai yra nuolatiniai didelių ŠESD emisijų šaltiniai. Tik atkūrus pelkėdarai palankų hidrologinį režimą juose galime tikėtis ne tik klimatui nepalankių ŠESD emisijų mažinimo ar net visiško sustabdymo, bet ir pavertimo organinės anglies kaupykla.

„Štai Prienų miesto teritorijoje plytinčios Tartoko žemapelkės hidrologinio režimo atkūrimo projektu siekiame atkurti artimą natūraliam Tartoko pelkės vandens režimą. Taip ne tik sumažinsime ilgamečio pelkės sausinimo sukeltas antropogeninės kilmės ŠESD emisijas, bet ir pagerinsime saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bei gamtinių buveinių būklę. Dar 2021 metais 20 ha ploto sausinimo pažeistoje pelkėje kartu su Nemuno kilpų regioninio parko specialistais sėkmingai įgyvendinome gamtotvarkos veiklas, tad ŠESD emisijos iki 2050 metų bus sumažintos 1450 tonų CO₂ ekvivalento, t. y. vidutiniškai 2,5 tonų iš hektaro per metus“, – pabrėžia jis.

N. Zableckis atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje yra parduodami anglies dioksido sertifikatai, kurie yra padengti ŠESD emisijų sutaupymais, pasiektais sėkmingai įgyvendinus pelkių ekosistemų atkūrimo projektus.

„Dėl šių projektų sutaupytos (išvengtos) ŠESD emisijos yra įvertinamos remiantis MoorFutures standartu – inovatyviu regioniniu produktu, sertifikuojančiu anglies dioksido kreditus. Standarte naudojamas pelkėms pritaikytas pripažintas GEST metodas, paremtas augalijos vienetų tipų (GEST) išskyrimu ir jų kartografavimu. Šiuo metodu įvertinamos ŠESD emisijos pažeistuose durpynuose ir organinės anglies kaupimo potencialas atkurtose pelkių ekosistemose. Šiuo metu kartu su VšĮ „Myliu mišką“ ir kitais bendraminčiais kuriame anglies kreditų sertifikavimo standartą pelkėms ir miškams, kad šis standartas būtų pripažintas ir Lietuvoje. Tikimės, kad greitu metu galėsime pasiūlyti anglies dioksido kompensavimo sertifikatus Lietuvoje, patikimai ir skaidriai įrodančius, kiek tonų CO₂ emisijų buvo sumažinta atkūrus pelkę už įmonės skirtas lėšas“, – teigia specialistas.

2021 m. „Pelkių apsaugos ir atkūrimo fondas“ partnerių ir geranoriškų aukotojų paramos dėka atkūrė hidrologinį režimą 75 ha sausinimo pažeistų pelkių, dėl to kasmet išvengsime 475 tonų CO2 ekvivalento ŠESD emisijų. Atkūrimo veiklos įgyvendintos Tartoko (Prienų r.) ir Aukštumalos (Šilutės r.) telmologiniuose draustiniuose ir intensyviai žemės ūkyje naudojamame durpyne Baisogalos (Radviliškio r.) apylinkėse.

Tvarumas, anglies dioksido kompensavimas ir klimato kaitos švelninimas

Tvarumo konsultantė Miglė Makuškaitė-Survilė teigia, kad anglies dioksido kompensavimas yra viena iš platesnės klimato kaitos švelninimo strategijos dalių.

„Pirmas žingsnis – pradėti skaičiuoti įmonės CO₂ pėdsaką bei išsikelti tikslus pėdsakui sumažinti. Būkite sąžiningi ir skaidrūs – rinkdamiesi anglies dvideginio kompensavimo projektus įsitikinkite, kad projektai yra patikimi, turi tarptautinius standartus arba gali jūsų komandą įtraukti į procesą dalyvauti pelkių atkūrimo arba miško sodinimo veikloje patiems“, – paaiškina ji.

Pelkių atkūrimo ekspertė gamtos mokslų daktarė Jūratė Sendžikaitė primena, kad pasirinkę pelkių ekosistemų atkūrimą prisidėsite ne tik prie klimato stabilizavimo, bet suteiksite galimybę atgyjančioms pelkėms vėl vykdyti savo misiją ir džiuginti mus dosniomis dovanomis.

„Tos dovanos moderniai vadinamomis ekosisteminėmis paslaugomis: švariu oru ir vandeniu, sumažėjusia potvynių, durpynų gaisrų ir erozijos grėsme, stebinančia biologine įvairove, vertingų vaistinių, maistinių ir pašarinių augalų gausa, įkvepiančiais estetiniais vaizdais, gerėjančia dvasine sveikata ir t. t. Jau vien dėl to verta saugoti ir atkurti pelkes“, pabrėžia ji.