Pirmieji tolimieji migrantai į Lietuvą jau sugrįžo – keli gandrai pastebėti Klaipėdos, Zarasų, Ukmergės rajonuose. Vis dėlto didžioji dalis paukščių vis dar kelyje.
Pasitinka brakonieriai
Į viešumą pateko Libano aktyvistų filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip ginkluotos gaujos negailestingai persekioja ir šaudo dešimtis baltųjų gandrų iš vieno būrio Aridos mieste, netoli sienos su Sirija.
Ne pelno organizacija „Committee Against Bird Slaughter“ pranešė, kad pirmosios gandrų bangos jau pradėjo keliauti per šalį atgal į savo veisimosi vietas žemyninėje Europoje ir pasidalijo gautais vaizdo įrašais bei nuotraukomis, kurios daugelį šokiravo.
Incidentą šiuo metu tiria Libano vidaus saugumo pajėgų žvalgybos skyrius. Tačiau ši vietovė, įspėjo organizacija, jau yra gerai žinomas brakonieriavimo „karštasis taškas“, akivaizdu, kad norint užkirsti kelią tolesniems nebaudžiamiems incidentams, būtina aktyviau patruliuoti ir griežtai užtikrinti teisės aktų vykdymą.
Ji žadėjo, kad organizacijos jungtinio kovos su brakonieriavimu padalinio nariai vėl imsis veiksmų, kad užkirstų kelią žiaurumams, o po kelių savaičių prie jų prisijungs ir tarptautinio komiteto darbuotojų komanda.
„Dešimtys tūkstančių baltųjų gandrų šiuo metu migruoja virš Libano, keliaudami į savo veisimosi vietas žemyninėje Europoje ir Vakarų Azijoje. Nors pastaruoju metu buvo gauta daug pranešimų apie neteisėtą jų šaudymą, didžioji dauguma, laimei, gali skristi aukštai ir nenukentėti.
Kfar Melki vietovėje toli šalies pietuose dideli būriai praskrido be šūvių, taip pat Majdel Balhis Bekaa slėnyje ir Quanat Bakish Libano kalnuose“, – rašė ji.
Libano gamtos mylėtojai socialiniuose tinkluose taip pat skelbė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti gandrų pulkai palei pakrantę – nuo Sidono iki Beiruto ir Byblo.
Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip ir Libane, gandrai yra pavasario pranašai, todėl žinia apie neteisėtą jų šaudymą sukėlė didelį pasipiktinimą. Vis dėlto tai nėra pavieniai atvejai, tokie įvykiai fiksuojami kone kasmet. 2019 m. Grynas.lt apie tai jau rašė:
Grįžta ne vienu metu
Gandrai grįžta ne visi vienu metu, tai priklauso nuo to, kurioje Afrikos vietoje paukščiai žiemojo. Vieni žiemoja prie Nilo, kiti buriasi prie ežerų Rytinėje Afrikos dalyje, dar kiti įsikuria piečiau.
Afrikoje būdami gandrai nežino, kokios pas mus oro sąlygos, jie vadovaujasi tik nustatyta dienos trukme ir saulės padėtimi danguje, vadinamu fotoperiodu. Pagal tai gandrai, kaip ir kiti tolimieji migrantai, nustato, koks metų laikas yra tuo metu.
Gandrai migruodami įveikia apie 11 tūkst. kilometrų. Ornitologas Gediminas Petkus sakė, kad Europos gandrų populiaciją galima padalinti į dvi dalis: rytinę ir vakarinę subpopuliaciją.
„Rytinės populiacijos, į kurią patenka mūsiškiai, gandrai keliauja per Baltarusiją, Ukrainą, Bulgariją, skrenda Viduržemio jūros rytine pakrante, pasiekia Egiptą ir keliauja toliau link Pietų Afrikos.
Daugelis gandrų pasiekia ne Pietų, o Centinę Afriką (Keniją, Sudaną, Čadą), keli gali nuskristi ir iki galutinio taško. Jei gandras išskrenda rugpjūčio viduryje ar pabaigoje, spalio pradžioje jis jau būna šiltuosiuose kraštuose“, – aiškino Lietuvos ornitologų draugijos narys.
Vakarų populiacijos migrantai dažnai pasilieka žiemoti Iberijos pusiasalyje. Svarbi rytinės populiacijos individų sustojimo vieta yra Sudanas ir Čadas. Sudane baltieji gandrai trumpiau ar ilgiau ilsisi, kai kurie žiemoja. Migracinio kelio ilgis – 2 000–10 500 km.
Gandrai skrenda didesniais nei 500 individų, apie 500 m pločio būriais 1 000–2 500 m aukštyje 45 km per valandą greičiu.
Organizacija „Green World Warriors“ yra skelbusi, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos naudoja tą patį migracijos maršrutą – perskrenda Viduržemio jūrą, kad pasiektų Viduržemio jūros regiono šalis, kur dalis gandrų leidžia žiemas.
Baltieji gandrai yra antra pagal gausumą paukščių rūšis, kuri migruoja per Viduržemio jūros regioną. Daug migruojančių paukščių yra be gailesčio nušaunami brakonierių.