Iš tikrųjų, elektromobilių, kitaip tariant, aplinkai draugiškų automobilių pasirinkimas situaciją tikrai pakeistų į gerąją pusę. Ar lietuviai jau pasiruošę iš savo dyzelinių ir benzininių automobilių persėsti į elektromobilius, aiškintasi laidoje „Ateities karta“.
Barjeras, stabdantis įsigyti elektromobilį, – jo kaina
Delfi atliko skaitytojų apklausą, kiek jiems yra svarbus tvarus transportas. Didžioji dauguma apklaustųjų turi automobilius su vidaus degimo varikliais. Hibridinį variantą teigia turintys 9 proc. apklaustųjų, elektromobilį – tik 2,5 proc.
Apklausus besiruošiančius keisti automobilius netolimoje ateityje, paaiškėjo, kad didžiausia respondentų dalis svarsto įsigyti tradiciniu kuru varomą automobilį, kiek mažiau – hibridinį, tik 11 procentų – elektromobilį.
Svarbiausias barjeras, kuris stabdo nuo elektromobilio įsigijimo yra jo kaina, tokią priežastį nurodė 78 procentai respondentų. Apklausos dalyviai taip pat nuogąstauja dėl mažo atstumo, kurį elektromobilis gali nuvažiuoti vieno įkrovimo metu, ir per mažos įkrovimo stotelių pasiūlos.
Apklaustieji galėjo įvardyti keletą priežasčių, kurios juos paskatintų pasirinkti elektromobilį. Rezultatai parodė, kad dominuoja ekonominės tokio pasirinkimo paskatos. 59 proc. respondentų svarbios valstybės subsidijos, 57 proc. – mažesnės eksploatacijos sąnaudos, ekologiškumą ir tvarumą kaip vieną iš paskatų įvardijo tik trečdalis apklaustųjų. Taigi, finansinės priežastys yra aktualesnės nei ekologija.
Beveik penktadalis apklaustųjų už aplinkai draugišką automobilį sutiktų mokėti didesnę pinigų sumą (18 proc), dvigubai tiek – to nedarytų (39 proc.). Likusi dalis respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Stano: Elektromobilio neturi žmonės, kurie neturėjo galimybės su juo pavažinėti
Muzikos prodiuseris Stanislovas Stavickis-Stano pats vairuoja įkraunamą hibridinį automobilį (angl. Plug-in Hybrid), ir teigia neįsivaizduojantis savo kasdienybės be jo.
„Aš nebežinau, kaip galima jo neturėti, elektromobilio neturi žmonės, kurie neturėjo galimybės su juo pasivažinėti“, – teigia jis.
Kaip vieną iš didžiausių tokių automobilių privalumų žinomas vyras išskiria tai, kad naudojimasis įkraunamu hibridu jam atsieina itin pigiai. „Esminis pliusas – 100 kilometrų per dieną man kainuoja du eurus, mes gyvename už miesto, turime visus tris vaikus nuvežti į būrelius, darželius, vėliau parsivežti, nuvažiuoti į parduotuvę, dar, pavyzdžiui, šunį nuvežti pas veterinarą ir visa tai atsieina du eurus per dieną“, – pagrindinį jo vairuojamo automobilio privalumą įvardija Stano.
Anot muzikos prodiuserio, yra ir kitų elektra varomų automobilių privalumų: „Jokių degalinių, sustojimų, nemokamas automobilio statymas, mūsų darželis yra senamiestyje, atvažiuojame, pasistatome, man neskauda galvos. Pavyzdžiui, dabar atvažiavau ir pastačiau automobilį mėlynoje zonoje, nes man priklauso nemokamas parkavimas“.
Elekromobilių privalumų – aibė
Įmonės „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis teigia, kad elektromobilių privalumų – aibė. Vienas iš jų, bene svarbiausias, – taršos pašalinimas iš miesto, kuriame gyvename ir kurio oru kvėpuojame.
„Dažnai sakau savo draugams, kad kuo greičiau įsigysite elektromobilį, tuo daugiau naudos gausite, – teigia jis ir akcentuoja, – nereikia būti naiviems ir tikėtis, kad tai, jog perkant elektromobilį galima gauti subsidijas, nemokamai jį statyti ar važiuoti A juosta, tęsis amžinai“.
Anot elektromobilių entuziasto D. Jako, renkantis elektra varomą automobilį, galima sutaupyti kurui. „Esu persėdęs iš dyzelinio „BMW“ į elektrinį „Nisan“ ir pirmus metus labai aktyviai skaičiavau, kiek išleidžiu kurui tiek su vienu, tiek su kitu automobiliu, tad per metus nuvažiuojant 25 tūkstančius kilometrų galima sutaupyti apie 1000 eurų tik kurui, neskaičiuojant visų išlaidų tepalams, filtrams, sankabai, žvakėms ir visiems kitiems dalykams, kurių elektromobilis neturi“, – teigia D. Jakas.
Keturios elektromobilių rūšys
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skiniulis išvardija keturias elektromobilių rūšis. „Pirmoji – tie ateities tikrieji elektromobiliai, kurie varomi tiktai elektra, antroji – hibridiniai elektromobiliai, trečia – įkraunami hibridai, kuriuos galima ir pakrauti, ir važiuoti su kuru ir ketvirta – vandeniliniai elektromobiliai, kurie vandenilį verčia elektros energija“.
Atsakydamas į klausimą, kuo skiriasi hibridas nuo įkraunamo hibrido, A. Skiniulis teigia, kad „hibridas yra tas, kurio negali pakrauti iš išorės, jis elektrą pasigamina iš savo vidaus degimo variklio, o įkraunamą hibridą galima pakrauti elektra ir praktiškai nepriklausomai su juo važinėti“.
Tiek hibridas, tiek įkraunamas hibridas, anot Aplinkos apsaugos instituto vadovo, yra tarpinė stotelė elektromobilio link ir iš esmės šiuo metu visas automobilizmas eina į tikruosius elektromobilius.
Už kiek galima nusipirkti dėvėtą elektromobilį?
A. Skiniulis teigia, kad naujas elektromobilis, be abejo, yra brangesnis nei automobilis su vidaus degimo varikliu, tačiau jis pabrėžia, kad „jis brangesnis tik perkant, bet per visą savo gyvenimo tikslo eksploataciją, skaičiai atrodo visai kitokie“. Jis įsitikinęs, kad nors elektromobilių kaina ir yra didesnė nei vidaus degimo variklius turinčių automobilių, pasakymas, kad jie orientuoti tik į turtingus žmones, yra mitas.
Elektromobilių entuziastas Dainius Jakas teigia, kad naujo elektra varomo automobilio už 7–8 tūkstančius eurų nusipirkti nepavyks, bet iš antrinės rinkos – be abejonės. „Turime ir „Citroen“, ir „Mitsubishi“, ir „Nisan“, kurie yra gaminami jau daugiau nei 10 metų ir antrinėje rinkoje kainuoja maždaug tiek“.
Įsigyjant elektromobilį, galima gauti ir valstybės paramą. I. Mikutis pabrėžia keletą svarbių dalykų: „Jeigu perkamas naujas automobilis yra visiškai elektrinis, valstybės parama siekia 5000 eurų, jeigu perkamas naudotas elekromobilis ir pirma registracija yra Lietuvoje, net jeigu jis, pavyzdžiui, ir atplukdytas iš Amerikos, parama yra pusė tos sumos, man atrodo“.
I. Mikutis taip pat teigia, kad šiandien skirtingai nei prieš penkerius metus, kai, pavyzdžiui, viena lizingo kompanija nelizingavo automobilių, nes turėjo per mažai statistikos, kaip su jais bus, elektromobiliui visos lizingo sąlygos yra geros ir netgi geresnės, nei perkant įprastą automobilį. Anot įmonės „Elinta Charge“ vadovo, kai kurie bankai suteikia netgi geresnes palūkanas dėl to, kad yra perkamas švarus transportas, tad mėnesinės įmokos tampa labai panašios į kuro išlaidas per mėnesį.
Pirkti elektromobilį iš antrinės rinkos – pigiau
Stano teigia, kad, kalbant apie elektromobilius, dažniausiai kaip problema akcentuojama jų kaina. „Įdomu iš kur kyla ši diskusija, – klausia jis, – juk niekas nenueina ir nenusiperka naujo Audi A4, jeigu nueitų, tai pamatytų, kad kainuoja 45 tūkstančius, kalbame tik apie naujus elektromobilius, yra gi antrinė rinka, kur kainos yra visiškai kitos“.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas A. Skiniulis paaiškina, kad nors dabar ir yra naujų elektrinių automobilių gaminimo bumas, turi praeiti keletas metų, kol jų daugiau atsiras antrinėje rinkoje.
„Gaminami nauji modeliai ir kad jie atsirastų antrinėje rinkoje, turi kažkiek nuvažiuoti, turi praeiti 3–5 metai. Kaip dabar matome, tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, tiek apskritai Europoje elektromobilių registravimas smarkiai auga, šie ir ateinantys metai bus labai svarbūs parduodant elektromobilius ir tada, be abejo, jie pasieks antrinę rinką; ji būtų pasiekta greičiau, jeigu verslas jų galėtų įsigyti daugiau, tam tikros ekonominės sąlygos būtų geresnės“ – įžvalgomis dalijasi Aplinkos apsaugos instituto vadovas.
Apie ką reikia pagalvoti perkant elektromobilį?
D. Jakas įsitikinęs, kad vienas iš svarbiausių dalykų, apie kurį reikia pagalvoti perkant elektromobilį, yra įkrovimas – pirmiausia reikėtų pamąstyti apie rozetę namuose arba darbe.
„Pats važinėjimo elektromobiliu principas yra šiek tiek kitoks, jūs nevažiuojate į degalinę, o išsikraunate tuo metu, kai automobilis stovi, tad atitinkamai ten, kur jis stovi, turi būti įkrovimo vieta, tai gali būti rozetė, stotelė, bet tai bus papildoma paskata turėti elektromobilį ir jį įkrovus patogiai važiuoti negalvojant apie tai, kiek jis nuvažiuos.
Vyras taip pat pabrėžia, kad, kokį automobilį įsigyti, priklauso nuo poreikio – keliauti užsienyje geriausia būtų „Tesla“, o važinėti Lietuvoje tinkamas bet koks elektromobilis.
Anot Aplinkos apsaugos instituto vadovo A. Skiniulio, norimo įsigyti elektromobilio gali tekti palaukti ir keletą mėnesių: „Jeigu toks automobilis, kokio jūs norite, yra sandėlyje, galite iš karto ir pasiimti, jeigu norite paieškoti tokio, kuris atitiktų jūsų poreikius dėl baterijos dydžio, spalvos, reikės truputį palaukti, tai gali užtrukti 2–4 mėnesius“.
Vienas iš didžiausių iššūkių – įkrovimas
Stano įvardija ir elektromobilių trūkumus: „Esminė problema skamba taip – Lietuvoje iš Vilniaus į Palangą, joks automobilis, nei „Tesla“, nei dar kažkas sudėtingomis oro sąlygomis, tai yra, žiemą, kai šalta, normaliu greičiu (120–120 km/h) nenuvažiuos, turėtum važiuoti 90–100 km/h ir puikiomis oro sąlygomis, kad nereikėtų stoti“.
Muzikos prodiuseris sako, kad pusę kelio iš Vilniaus į Palangą elektromobilis įveiktų, bet tuomet atsiranda kita problema. „Turiu daug pažįstamų, kurie važinėja elektromobiliais – aš neatkalbinėju žmonių, tiesiog noriu papasakoti realią situaciją – tu gali atvažiuoti į stotelę, kuri, pavyzdžiui, neveikia, nors programėlėje rodoma, kad veikia, gali atvažiuoti į stotelę ir ten bus eilė, gali iš viso iki jos neprivažiuoti“, – galimus važinėjimo elektromobiliais sunkumus įvardija Stano.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas A. Skiniulis mano kitaip ir yra įsitikinęs, kad, vykstant elektromobilių progresui, nėra jokių problemų nuvažiuoti iš Vilniaus į Palangą karštą vasaros dieną 130 km/h greičiu – pagal reikalavimus, o žiemą, kai šalta, svarbiausia išvažiuoti pilnai pakrovus elektromobilio bateriją. „Šiandien tai jau nėra problema, o kitais metais tai jau visiškai nebus problema“, – teigia jis.
I. Mikutis įvardija, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 300–400 viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, tačiau kuo daugiau žmonės perka elektromobilių, tuo daugiau reikia ir stotelių. „Elinta Charge“ vadovas teigia, kad privati „namudinė“ įkrovimo stotelė gali kainuoti apie 500–1000 eurų, tačiau kaina gali būti ir didesnė priklausomai nuo funkcionalumo, išmanumo, konkrečių poreikių.
Be elektromobilių transporto sukuriama tarša nebus pašalinta
Aplinkos apsaugos instituto vadovas A. Skiniulis teigia, kad reikia suprasti, jog elektromobilių evoliucija vyksta labai greitai, nors ir atrodo, kad lėtai. „Be abejo, visas verslas ir visi gamintojai pririšti prie vartotojų – prie to, ko nori vartotojas, o vartotojai tampa sąmoningesni, jiems rūpi aplinka, be elektromobilių transporto taršos nepašalinsime, niekas kito varianto turbūt dar nėra sugalvojęs, tad vartotojai nori, technologijos eina į priekį ir, be abejo, elektromobilių evoliucija yra labai spartėjanti“, – įžvalgomis dalijasi Aplinkos apsaugos instituto vadovas.
Natūraliai kyla klausimas, ar tai, kad automobilis yra visiškai arba iš dalies varomas elektra jau reiškia, kad jis yra absoliučiai netaršus? A. Skiniulis sako, kad, atsakant į šį klausimą, svarbu atsižvelgti į tai, iš kur gaunama automobiliui naudojama energija. „Gyvendamas, vartodamas žmogus teršia, visų pirma, elektromobiliui pagaminti reikalinga elektros energija, gamtos ištekliai, be abejo, yra išmetami ir šiltnamio efektą sukeliančių įvairių dujų dideli kiekiai, tad jį pagaminti kainuoja ir kainuoja aplinkos sąskaita; antra, tas automobilis nevažiuoja oru, jam reikia elektros energijos, jeigu naudojama žalioji elektros energija, pavyzdžiui, saulė, vėjas, tuomet mes važiuojame žaliai ir tvariai, jeigu gamindami elektros energiją deginame anglį, važiuojame švariau, bet vis tiek nešvariai“, – paaiškina Aplinkos apsaugos instituto vadovas.