Anglies dvideginio apmokestinimas tampa neįprastai sudėtingu politiniu iššūkiu
Jau keturiasdešimt metų ekonomistai ir aplinkos apsaugos aktyvistai vis siūlo neva labai paprastą klimato kaitos problemos sprendimo būdą: imti ir ją apmokestinti. Jeigu valdžia išdrįstų apmokestinti kiekvieną toną į orą patenkančių klimatą šildančių teršalų, ekonomika neturėtų kito pasirinkimo – tik rinktis švaresnius ir pigesnius energijos šaltinius, o galiausiai anglies dvideginio emisijos nebekeltų problemų, nes jų beveik nebebūtų.
Praktikoje tai reiškia augančias iškastinio kuro kainas, tik apie tai lengva kalbėti, bet sunku įgyvendinti praktiškai. Nepaisant tūkstančių ekonomistų palaikymo, anglies dvideginio apmokestinimo schemos Jungtinėse Valstijose praktiškai neturi jokių galimybių būti patvirtintos, o jei ir būtų, juk šalies emisijos sudaro vos penktadalį visų pasaulio emisijų. Panašu, kad iniciatoriai pradeda po truputį suvokti, kad anglies dvideginio apmokestinimas tampa neįprastai sudėtingu politiniu iššūkiu, nes sujungia labai jau nemenkas išlaidas (iškastiniai energijos šaltiniai brangsta – ir brangsta visiems) su labai jau miglota nauda. Dar blogiau tai, kad didžiausia tokio anglies dvideginio apmokestinimo našta gultų ant skurdžiausiai gyvenančiųjų pečių, nes mažas pajamas gaunantieji energijos šaltiniams išleidžia daugiau.
Taigi, pastaraisiais metais šios iniciatyvos advokatai siūlo sumanų būdą, kaip tuos kliuvinius apeiti ir iš pirmo žvilgsnio labai nepriimtiną idėją paversti ne tik priimtina, bet galbūt netgi populiaria. Pagal naują schemą, žinomą kaip pajamoms neutrali anglies dvideginio kaina, valdžia apmokestina kiekvieną toną taršos anglies dvideginiu, tačiau, užuot naudojusi tuos pinigus, vienokių ar kitokių išmokų pavidalu grąžina mokesčių mokėtojams. Teoriškai tokiu atveju mokesčių mokėtojai mato ne tik didesnes išlaidas (didesnių kainų pavidalu), bet ir naudą (dosniomis išmokomis).
Rezultatai praktikoje ne tokie džiuginantys kaip ant popieriaus
Amerikoje ši „mokesčių ir dividendų idėja“ išpopuliarėjo kaip neideologinė, teoriškai abiem partijoms priimtina kovos su klimato kaita iniciatyva, kaip būdas apmokestinti taršą anglies dvideginiu, tačiau nekraunant turto valdžiai. Ją sveikina Kovos su klimato kaita lyderystės taryba, Piliečių kovos su klimato kaita grupė ir... beveik nė vienas respublikonas. Užsienyje kai kurioms šalims visgi pasisekė gana sėkmingai įgyvendinti šį politinį sprendimą. Ir egzistuoja net ne vienas hipotetinis scenarijus, parodantis, kad ši idėja turi potencialo, sako Kalifornijos universiteto politikos mokslų profesorius Matto Milderbergeris. Šią savaitę kartu su kolegomis jis parengė pirmą tokio didelio masto studiją, skirtą išsiaiškinti, ar pajamoms neutrali anglies dvideginio kaina iš tikrųjų didina paramą kovos su klimato kaita politikai. Deja, bet rezultatai praktikoje ne tokie džiuginantys kaip ant popieriaus.
M. Milderbergeris konstatuoja, kad sunku rasti stiprių įrodymų, jog žmonės vis palankiau reaguoja į anglies dvideginio emisijų apmokestinimą. Nors ir gauna daugiau naudos, nei tenka išleisti tokiam mokesčiui, žmonės ir toliau smerkia aukštesnes energijos kainas ir šią strategiją vertina tik išsamesnio politikos paveikslo kontekste. „Mano manymu, paprasčiausiai nematome įrodymų, kad tie dividendai yra pakankamai galinga iniciatyva pakeisti požiūrį į kovos su klimato kaita politiką“, – sako Kalifornijos universiteto politikos mokslų profesorius.
M. Milderbergeris kartu su kolegomis apklausė Kanados ir Šveicarijos piliečius – abi šalys įgyvendino sprendimą, artimą pajamoms neutraliam anglies dvideginio apmokestinimui. Kanadoje kai kurių provincijų gyventojai nemenką kompensaciją gauna kartą per metus deklaravę pajamas, o Šveicarijos gyventojai tais pinigais naudojasi kaip nuolaida sveikatos draudimui.
Gyventojai apie gaunamas kompensacijas žino nedaug, o požiūrį lemia ir simpatijos politinei partijai
Nė vienas iš šių sprendimų nėra „ideali“ mokesčio ir finansinės grąžos schema, pagal kurią kiekvienas kas mėnesį ar ketvirtį gauna čekį, nors kai kurie ekonomistai taip ir teigia. Ieškant to geriausio sprendimo, ji vis tiek arčiau tikslo, be to, džiugina progresyvumas: pavyzdžiui, Kanadoje 80 proc. gyventojų gauna didesnę kompensaciją, nei iš tikrųjų iš savo kišenės skyrė tam mokesčiui.
Tik „praktikoje Šveicarijos ir Kanados gyventojai apie gaunamas kompensacijas žino labai nedaug. Jie deramai neįvertina tokios politikos naudos, tačiau pernelyg daug dėmesio skiria jos kainai“.
Pavyzdžiui, Ontarijuje beveik pusė respondentų, kaip paaiškėjo, net nežino gaunantys kažkokią kompensaciją. Dauguma apklaustųjų Saskavičane patį faktą žinojo, tačiau manė, kad per metus kompensacija siekia apie 268 skaičiuojant doleriais, kai iš tikrųjų susidaro 444 dolerių suma.
Žmonių požiūrį atliepė ir prielankumas vienai ar kitai politinei jėgai: štai anglies dvideginio emisijų mokesčiui pritaria Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau Liberalai, jie jį ir įgyvendino, o Konservatoriai nepritarė. Ta pati tendencija atsispindi ir šių partijų elektorato požiūryje. Kai tyrimą vykdę mokslininkai respondentus supažindino su jų mėgstamų politikų nuomone, jų nuomonė nepasikeitė, tik dešiniųjų pažiūrų respondentai ėmė demonstruoti dar didesnį priešiškumą. „Ėmė dar aktyviau manyti, kad šis politinis sprendimas skirtas juos apvogti“, – aiškina M. Milderbergeris.
Dauguma apklaustų šveicarų apie kompensaciją nuolaidos forma nieko nežinojo. Sužinoję, kiek tokia iniciatyva jiems uždirbo pinigų, ėmė entuziastingiau pritarti, bet tokių šalininkų skaičius iš esmės išaugo kukliai. „Abejoju, ar bus ateityje aktyviai pritariančių dar ambicingesniems mokesčiams už anglies dvideginio emisijas, kurie, anot mokslininkų, yra būtini“, – optimizmo stokoja M. Milderbergeris. Praeitą vasarą Šveicarijoje rinkėjai referendume per plauką atmetė platesnę mokesčių ir dividendų schemą.
Subjektyvūs nuostoliai ir naudos visada yra viršiau ekonominių faktų
Daugumos mokesčių mokėtojų, kurie, tiesą sakant, gauna pinigų už nieką, priešiškas elgesys atrodo labai neracionalus. Visgi šiek kiek logikos jų argumentuose galima rasti: jeigu nepritari visuomenės transformacijai (ir moki daugiau už kurą), kuri būtina sprendžiant bene opiausią mūsų laikų problemą, kodėl tie 444 doleriai per metus turėtų pakeisti tavo nuomonę? „Pačiame fakte, kad sprendžiant politinius anglies dvideginio apmokestinimo klausimus pasitelkiamas dividendų argumentas, slypi keistumo elementas. Juk tikroji mokesčio už anglies dvideginį nauda yra stabilios klimato sąlygos ateinančius dešimt metų. O jau ta finansinė – tik antraeilis dalykas“, – teigia M. Kalifornijos universiteto politikos mokslų profesorius.
M. Milderbergeriui jo atlikto tyrimo rezultatai reiškia, kad subjektyvūs nuostoliai ir naudos visada yra viršiau ekonominių faktų. Kadangi anglies dvideginio emisijų apmokestinimas palietė visas iki vienos ekonomikos šakas ir pagimdė ne vieną kontraversiją, egzistuoja „esminė potencialios naudos, kurią gauni, ir intensyvaus informacijos srauto apie mokamą kainą, asimetrija“, – akcentuoja mokslininkas. Ontarijuje provincijos valdžia kiekvienoje degalinėje paliko lipdukų, perspėjančių apie anglies dvideginio emisijų kainą. Natūralu, kad metinė išmoka tokios atkaklios informacinės kampanijos įveikti nepajėgi (Kanada planuoja pereiti prie ketvirčio išmokų – taip tikimasi perkalbėti skeptikus).
Padėjo skirtingų sprendimų derinimas ir įsiklausymas į visuomenės lūkesčius
Niujorko universiteto ekonomistas Gernotas Wagneris dėl gautų rezultatų nusiteikęs optimistiškiau: „Yra žmonių, manančių, kad atsakymas – politinio sprendimo radimas. Tik žiūrėkite – taip niekada nebūna. Galiausiai juk tai politika. Identiteto politika. Labai norėtume, kad taip nebūtų, bet taip yra.“
Jo gimtojoje Austrijoje valdžia taip pat ką tik įgyvendino anglies dvideginio emisijų ir dividendų schemą, taip pat imtasi verslui draugiškų mokestinės naštos lengvinimo iniciatyvų, imtas subsidijuoti naudojimasis viešuoju transportu. „Manau, kad šis skirtingų sprendimų kompleksas tikrai duos naudos“, – viliasi jis. Nuo pirmosios anglies dvideginio emisijų apmokestinimo iniciatyvos parengimo praėjo daugiau nei 20 metų, o galiausiai pasiekti tikslo padėjo skirtingų sprendimų derinimas ir įsiklausymas į visuomenės lūkesčius.
M. Mildenbergeriui atlikto tyrimo rezultatai – įrodymas, kad labai sunku pasirūpinti, jog konkretus politinis sprendimas turėtų konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Amerikos istorijoje vos kelios programos – socialinio draudimo, G.I. įstatymas bei medicininės priežiūros programa – sukūrė politines sąlygas, galiausiai lėmusias tų tvarumą ir vystymąsi. Iš esmės „žmonės nesimobilizuoja ginti savo materialinių interesų“, – konstatuoja M. Mildenbergeris.
Politinėje aplinkoje, kur neretai abejojame ir rinkimų rezultatais, būtų naivu tikėtis žmonių prielankumo faktais grįstam išlaidų ir naudų suvokimui. „Šiais laikais žmonės tiki žymiai beprotiškesniais dalykais nei tuo, kad išlaidos siekia 500 dolerių, tačiau grįžtamoji nauda – 5000 dolerių. Gali būti, kad iš tikrųjų egzistuoja ribos, kiek galime tikėtis iš pavienių politinių iniciatyvų pakeisti visą dabartinę politinę sistemą, mąstymą“, – sako mokslininkas.
Toks žinojimas nuvilia – ir atkreipia dėmesį į poreikį imtis drastiškesnių kovos su klimato kaita sprendimų. Kad ir kaip būtų, korporacijoms – nori nenori – visgi teks atkreipti dėmesį į savo pinigų srautus.