Mirtinas chaosas visame Pakistane
BNS praneša, kad Pakistaną nuo birželio siaubiančių musoninių liūčių sukeltų potvynių aukų skaičius išaugo iki 1 136, rodo pirmadienį Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros (NDMA) paskelbti duomenys.
NDMA nurodė, kad per praėjusią parą žuvo 75 žmonės, tačiau vis dar bandoma pasiekti potvynio atkirstus kaimus kalnuotoje šalies šiaurėje.
Pareigūnai nurodo, kad šiemet sezoniniai potvyniai paveikė daugiau nei 33 mln. žmonių – kas septintą pakistanietį – ir sunaikino arba smarkiai apgadino beveik milijoną namų.
Kasmet daugelį Pakistano vietovių siaubia musoninių liūčių sukeliami potvyniai. Lietus yra labai svarbus drėkinant pasėlius ir papildant užtvankas bei kitus šalies vandens rezervuarus, tačiau kasmet liūčių sezonas pareikalauja šimtų žmonių gyvybių ir padaro didžiulės materialinės žalos.
NDMA pranešime teigiama, kad per pastarąją parą visoje šalyje buvo sugadinta 150 km kelių ir iš dalies arba visiškai apgadinta daugiau kaip 82 000 namų. Nuo birželio vidurio, kai prasidėjo musonas, buvo sugadinta daugiau nei 3 000 kilometrų kelių, 130 tiltų ir 495 000 namų, praneša CNN.
„Nieko panašaus dar nebuvome matę“
Šiemet pražūtingi staigūs potvyniai nuplovė kelius, namus ir pasėlius, palikdami mirtiną chaosą visame Pakistane, skelbia BBC.
„Visa tai vienas didelis vandenynas, nėra sausumos, į kur būtų galima išpumpuoti vandenį“, – sakė klimato kaitos ministrė Sherry Rehman ir pavadino tai „neįsivaizduojamo masto krize“.
Vasaros liūtys yra gausiausios per dešimtmetį. Dėl jų vyriausybė kaltina klimato kaitą.
„Tiesiogine prasme trečdalis Pakistano šiuo metu yra po vandeniu, o tai viršijo visas ribas, visas normas, kurias matėme praeityje“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Rehman. – Nieko panašaus dar nebuvome matę.“
Pakistano užsienio reikalų ministras Bilawalas Bhutto-Zardari, kalbėdamas su BBC, sakė, kad trečdalis žuvusiųjų, kaip manoma, yra vaikai.
„Vis dar aiškinamės, kokio masto žala padaryta“, – pridūrė jis.
Stiprus vanduo šalies šiauriniame Svato slėnyje nuplovė tiltus ir kelius, atkirto ištisus kaimus.
Tūkstančiams kalnuotoje vietovėje gyvenančių žmonių liepta evakuotis, tačiau net ir pasitelkusios sraigtasparnius valdžios institucijos vis dar stengiasi pasiekti įstrigusius žmones.
„Kaimas po kaimo buvo nušluotas. Milijonai namų sugriauti“, – sekmadienį sakė Ministras Pirmininkas Šehbazas Šarifas, sraigtasparniu praskridęs virš teritorijos.
Tie, kuriems pavyko išsigelbėti, buvo perkelti į vieną iš daugelio laikinų stovyklų visoje šalyje.
„Gyvenimas čia yra apgailėtinas. Mūsų savigarbai gresia pavojus“, – AFP sakė nuo potvynio nukentėjęs Fazalas Malikas iš mokyklos, kurioje šiaurės vakarinėje Chaiber Pachtunchvos provincijoje buvo apgyvendinta apie 2 500 evakuotų žmonių.
Labiausiai nukentėjo tokios provincijos kaip Sindas ir Beludžistanas, tačiau potvynio smarkiai paveikti ir kalnuoti Chaiber Pachtunchvos regionai.
Šių metų rekordinis musonas prilygsta 2010 m. pražūtingiems potvyniams – daugiausiai aukų Pakistano istorijoje nusinešusiems potvyniams, per kuriuos žuvo daugiau nei 2 000 žmonių.
Prašo tarptautinės pagalbos
Taip pat didėja susirūpinimas dėl gresiančių išlaidų, susijusių su šios nelaimės padarinių likvidavimu, todėl Pakistano vyriausybė kreipėsi į pagalbos agentūras, draugiškas šalis ir tarptautinius donorus prašydama finansinės pagalbos.
„Labai ankstyvi, preliminarūs skaičiavimai rodo, kad nuostoliai yra dideli, viršija 10 mlrd. dolerių“, – „Reuters“ sakė planavimo ministras Ahsanas Iqbalas ir pridūrė, kad beveik pusė šalies medvilnės derliaus buvo nuplauta, o daržovių, vaisių ir ryžių laukai patyrė didelę žalą.
Tačiau A. Šarifas teigė, kad atnaujinta Tarptautinio valiutos fondo paskola, kurios vertė ateinančiais metais sieks apie 1,2 mlrd. dolerių, labai padėtų atgaivinti ekonomiką.
Programa, kurią Pakistanas pradėjo vykdyti 2019 m., buvo sustabdyta anksčiau šiais metais, kai Islamabadas neįvykdė skolintojo nustatytų tikslų.
Šeštadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė skyrusi iki 1,8 mln. JAV dolerių potvynio padariniams likviduoti.
Jau ir taip išgyvena krizę
Netoli pietrytinio Sindo provincijos Sukkuro miesto esantis ryžių augintojas naujienų agentūrai AFP sakė, kad potvynis nuniokojo jo laukus.
„Mūsų pasėliai apėmė daugiau kaip 5 000 hektarų, kuriuose buvo pasėti geriausios kokybės ryžiai“, – sakė 70-metis Khalilas Ahmedas. – Visa tai baigėsi.“
Sindą taip užliejo vanduo, kad gelbėjimo tarnybų darbuotojai sunkiai pasiekia tuos, kuriems reikia pagalbos.
„Nėra jokių nusileidimo takų ar prieigų, mūsų pilotams sunku nusileisti“, – AFP sakė Pakistano kariuomenės pareigūnas.
Daugeliui žmonių trūksta maisto, o šalis jau ir taip kenčia nuo ekonominės krizės. Mat, šių metų musoninis lietus nuniokojo didelius žemės ūkio paskirties plotus, dėl to nukentėjo maisto atsargos, pakilo kainos.
„Dėl potvynio daiktai tokie brangūs, kad nieko negalime nusipirkti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Zahida Bibi, pirkėja Lahoro turguje.
Kalta – klimato kaita
Antradienį Vaizdo pranešime Jungtinių Tautų sekretorius R. Guterresas Pietų Aziją pavadino „karštuoju klimato krizės tašku“, kuriame tikimybė, kad žmonės mirs nuo klimato poveikio, yra 15 kartų didesnė.
„Nustokime vaikščioti per miegus link mūsų planetos sunaikinimo dėl klimato kaitos. Šiandien tai Pakistanas. Rytoj tai gali būti jūsų šalis“, – sako jis.
Pakistanas išmeta mažiau nei 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau nuolat patenka į dešimtuką šalių, labiausiai kenčiančių nuo klimato kaitos poveikio.
Potvynius lemia daugelis veiksnių, tačiau dėl klimato kaitos sukelto atmosferos šiltėjimo didėja ekstremalių kritulių tikimybė.
Nuo pramonės eros pradžios pasaulis jau atšilo maždaug 1,2 laipsnio. Temperatūra toliau kils, jei pasaulio vyriausybės smarkiai nesumažins išmetamų teršalų kiekio, rašo BBC.