„Nors ES tapti neutralia klimtui planuoja iki 2050 m., Vilniaus miestas šį tikslą užsibrėžė pasiekti per ateinančius šešerius metus, t. y. iki 2030 m. Tam, kad procesai vyktų sėkmingai, būtina, kad prie aplinkosaugos problemų sprendimo prisidėtų visi, tarp jų, žinoma, ir ugdymo įstaigos. Ypač – kolegijos ir universitetai, kuriuose ruošiami ateities ekspertai ir lyderiai, priimsiantys sprendimus, galinčius pakeisti, kad ir kaip dramatiškai skambėtų, mūsų planetos likimą“, – teigia D. Karlaitė.
Dėstytoja pasakoja, kad apie tai, kaip aukštosios mokyklos gali prisidėti sprendžiant aplinkosaugos problemas, su kitais „COP28“ konferencijoje dalyvavusiais mokslininkais svarstė Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos (EURASHE) organizuotoje diskusijoje.
„Džiaugiuosi, kad galėjau pasidalinti gerąja patirtimi, kaip VIKO ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos jau daugiau nei 15 metų rūpinasi ateities lyderių kompetencijų ugdymu tvarumo klausimais. Ir čia verta paminėti ne tik mokomuosius dalykus kaip, pavyzdžiui, Darnios plėtros modulis, bet ir visus Lietuvos mokslininkų bei studentų projektus, kuriais siekiama rūpintis mūsų aplinka“, – pasakoja D. Karlaitė.
Z karta – globalių iššūkių sprendėjai
Z kartos atstovai bene labiausiai rūpinasi aplinkosaugos klausimais. Tyrimai rodo, kad net 8 iš 10 jaunuolių, gimusių 1997–2012 m., planetos likimas – svarbus. Net 66 proc. Z kartos atstovų yra pasiryžę mokėti daugiau už tvariai pagamintus produktus. 56 proc. – įsitikinę, kad verslai privalo rūpintis aplinkosauga.
„Šiuos tyrimų atskleistus duomenis galiu patvirtinti remdamasi savo kasdiene praktika dirbant su studentais. Jiems itin rūpi visi socialinės atsakomybės, aplinkosaugos klausimai. Tai – lyčių lygybė, visuomenės mažumų įtrauktis, žmogaus teisės, klimato kaita“, – dalijasi VIKO dėstytoja.
Anot jos, aukštųjų mokyklų pareiga – išnaudoti šį jaunosios kartos potencialą: „Padrąsinti imtis ambicingų idėjų įgyvendinimo ir, esant poreikiui, suteikti tam būtinius įrankius. Tai gali būti – nauji mokomieji dalykai, renginiai, kuriuose savo srities profesionalai pasidalintų patarimais su studentais, užsienio mainų programos, dalyvavimas įvairiuose projektuose. O kartais užtenka ir paprasčiausio paskatinančio žodžio iš dėstytojo. Artimo ryšio svarbos taip pat nevalia pamiršti.“
2023-eji – rekordų metai
Nepaisant besikeičiančio požiūrio į klimato kaitos sukeltas problemas, situacija pasaulyje nesitaiso taip greitai, kaip to norėtų specialistai.
„2023-ieji – rekordų, kurių verčiau pasaulis būtų nepasiekęs, metai. Kalifornijoje esančiame Mirties slėnyje nustatyta aukščiausia kada nors fiksuota temperatūra – 56,7 °C, Libijoje įvyko didžiausias potvynis šalies istorijoje, nusinešęs daugiau nei 6 tūkst. žmonių gyvybių, Graikijoje – gaisras, sunaikinęs 77 tūkst. hektarų ploto. Ir, kaip rodo ES Koperniko klimato kaitos tarnybos duomenys, tai tik maža dalis klimato kaitos pasekmių. Tikriausiai dėl to šių metų „COP28“ konferencija sulaukė didžiausio dalyvių skaičiaus per savo istoriją – renginyje dalyvavo beveik 100 tūkst. žmonių“, – teigia D. Karlaitė.
Ekspertė įsitikinusi – norint reikšmingai prisidėti sprendžiant aplinkosaugos problemas, būtina apie jas garsiai kalbėti ir dalintis jau atrastais galimais sprendimo būdais.
„Tokios iniciatyvos kaip maisto aukojimas skurstantiems, taromatų sistema, apsipirkimas antrų rankų parduotuvėse, atliekų rūšiavimas – Lietuvoje jau įprastos ir visiems žinomos praktikos. Vis dėlto, apie jas papasakojus kitų šalių atstovams, neretai nustembama, paprašoma papasakoti daugiau. Todėl Lietuvai linkėčiau drąsiau ir aktyviau kalbėti apie įgyvendinimus projektus ir savo geruoju pavyzdžiu tapti įkvėpimu kitiems“, – sako D. Karlaitė.