Žemės ūkis, kuris tiekia kviečius ir rapsus, naudojamus biodegalų gamybai, plečiasi itin sparčiai. Tai yra daroma natūralių pievų sąskaita, o dėl to ne tik Lietuvos gamtininkai skambina pavojaus varpais, bet gauname įspėjimus net iš Europos Komisijos. Taip pat Lietuvos žemės ūkis yra labai chemizuotas, todėl taip prisidedama prie vandens telkinių eutrofikacijos, rūgštėjimo ir dirvožemio nykimo. Nekontroliuojama plėtra ir kasmet sunaudojami tūkstančiai tonų pesticidų lėmė tai, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos paukščių indeksas krito per pusę.
Tokį gamtos niokojimą gal ir būtų įmanoma iš dalies suprasti, jeigu užauginama produkcija būtų skirta išmaitinti Lietuvoje gyvenančius žmones. Tačiau situacija visiškai kitokia – ūkininkai užaugina daug kartų daugiau grūdinių kultūrų, nei maistui sunaudoja vietos gyventojai ir, nualinę gamtą, daugiausia juos eksportuoja. Dalis užaugintų kviečių ir rapsų virsta biodegalais. Ironiška, bet technika, kuri naudojama tokioms žaliavoms auginti ir apdoroti, varoma naftos produktais, o ir mineralinės trąšos, skirtos toms grūdinėms kultūroms, daugiausiai gaminamos iš gamtinių dujų. Net pačiame bioetanolio gamybos procese išsiskiria didžiuliai kiekiai anglies dvideginio.
Lietuvoje turime situaciją, kai vairuotojai kasdien savo automobiliuose sunaudoja apie 220 tonų kviečių ir 600 tonų rapsų biodegalų pavidalu. Šie skaičiai prilygsta daugiau nei 300 000 duonos kepalų ir 250 000 litrų aliejaus. Visa tai vyksta didžiulio duonos ir aliejaus kainų augimo akivaizdoje, ir ši situacija daug Lietuvos žmonių stumia į skurdą. Pasaulio mastu dėl Lietuvos, kitų ES šalių ir JAV biodegalų gamybai sunaudojamų maisto produktų dalis Afrikos gyventojų yra priversti badauti. Be to, vairuotojai kaskart pildamiesi kurą su įmaišytais biodegalais moka daugiau būtent už tokį „tvarumą“. Ar tikslinga vartotojų lėšomis ir toliau remti kurą, naudojamą vidaus degimo varikliuose, kuomet visas pasaulis juda link elektromobilių?
5 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai kviečia Seimą ir Aplinkos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijas atkreipti dėmesį į pirmos kartos biodegalų problematiką ir įvertinti, ar tikrai tai yra gera alternatyva įprastiniams degalams. Ypač žinant, kad po gero dešimtmečio Europos Sąjungoje nebus galima nusipirkti naujo automobilio su vidaus degimo varikliu. Taip pat planuojama, kad jau mažiau nei po dešimtmečio Lietuva pilnai apsirūpins aplinkai draugiška saulės ir vėjo elektra. Ar ne tikslinga į šią transformaciją įtraukti Lietuvos transporto sektorių? Juk vien už biodegalus vartotojai sumoka ne vieną dešimtį milijonų eurų, be galimybės pasirinkti.
Norėtųsi tikėti, kad Lietuvos Vyriausybė nuspręs žiūrėti į priekį ir palaikys ateities transportą iš tikrai atsinaujinančių išteklių, nei bus įsikibusi taršios praeito šimtmečio technologijos su didžiuliu neigiamu poveikiu aplinkai.
Domantas Tracevičius, „Žiedinės ekonomikos“ direktorius.